Pataisų dėl piktnaudžiavimo „nuėmimo“ pavojaus mastas – didžiulis: baudžiamojo proceso išvengtų netgi slaptu pacienčių filmavimu kaltinamas Kauno ginekologas

Noras išsukti savus esamus ir būsimus susitepėlius toks didelis, kad pokyčius tikriausiai bus bandoma įteisinti rudenį, nepaisant augančio pilietinės visuomenės pasipiktinimo ir smingančių LSDP bei pritariančios „Nemuno aušros“ reitingų.

LSDP veteranas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas kuo rimčiausia mina dėstė, jog norima apsaugoti neva pernelyg griežtai baudžiamus valstybės sektoriaus žmones, paminėdamas dėl 150 eurų pasisavinimo nuteistos Klaipėdos rajono bibliotekininkės pavyzdį, tačiau nutylėdamas, kad iš esmės vogti būtų leista visiems, iki pat 20 tūkst. eurų kartelės.

Šių planų pavojingumo laipsnis atsiskleidžia visu ryškumu, pasigilinus į įvairias inkriminuojamo piktnaudžiavimo bylas – gelbėjimas ratas būtų mestas toli gražu ne tik į „čekių skandalus“ įklimpusiems savivaldybių nariams ar eiliniams valstybės tarnautojams, pasisavinusiems kelis šimtus eurų.

Ikiteisminių tyrimų, įtarimų, apskritai baudžiamojo proceso išvengtų ir tie, kurie turtinės žalos nepadarė, tačiau buvo (ir tebėra) patraukti atsakomybėn, įtariant juos piktnaudžiavimo bylose šokiruojančiais, netgi pasibaisėjimą keliančiais epizodais.

Pavyzdžiui, baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo veikiausiai nebūtų keliama (o jeigu socdemų brukamos pataisos būtų priimtos, ko gero, pagal šį BK straipsnį procesas būtų nutrauktas) ir skandalingai pagarsėjusiam Kauno akušeriui-ginekologui Vytautui Abraičiui, kuriam pareikšti kaltinimai slaptu pacienčių filmavimu per medicinines konsultacijas valstybinėse ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose.

V. Abraičio mobiliajame telefone teisėsaugos pareigūnai aptiko vaizdo įrašus, kuriuose nuo 2018 iki 2023 metų užfiksuota apie 20 moterų, atvykusių pas jį į konsultacijas.

Jeigu pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą V. Abraičio kaltė bus įrodyta teismuose, pastarieji konstatuos, kad jo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, veiksmai padarė didelę neturtinę žalą valstybei, pacientėms, sumenkino visuomenės akyse gydymo įstaigų, medicinos profesijos prestižą, sveikatos apsaugos sistemos autoritetą – būtent tai, ką dabar jam inkriminuoja prokuratūra.

Tuo tarpu jei būtų prastumtos valdančiųjų pataisos, baudžiamąją atsakomybę neštų tik padariusieji turtinę žalą, viršijančią 20 000 eurų – moralinės žalos sąvoka iš BK straipsnio „Piktnaudžiavimas“ išgaruotų lyg kamparas, nors moralė, padorumas, etika valstybės, savivaldybių sektoriuje, teikiančiame viešo pobūdžio paslaugas, turėtų būti reikalingos kaip oras, ir už šiurkštų jų normų, principų nesilaikymą neabejotinai reikėtų taikyti sankcijas baudžiamąja prasme.

Taigi, ir V. Abraitis, kuriam inkriminuojami sveiku protu nesuvokiami, absoliučiai su valstybės tarnautojui prilyginto asmens, viešosios sferos atstovo statusu nesuderinami veiksmai, greičiausiai „atsipirktų“ tiktai administracine arba tarnybine (drausmine) atsakomybe.

Tada V. Abraičiui, matyt, baudžiamojoje byloje liktų tiktai kaltinimai dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, tačiau bausmė jau grėstų nepalyginamai švelnesnė nei už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Sankcijos – taip pat.

Piktnaudžiavimo „išėmimo“ iš baudžiamosios bylos atveju V. Abraitis, tikėtina, sulauktų gerokai švelnesnių pasekmių ir praėjus palyginti neilgam laikotarpiui vėl lyg niekur priiminėtų pacientes. Net jeigu ir būtų konstatuotas neteisėtas į konsultacijas atvykusių moterų filmavimo faktas.

Kaip baigsis šio gydytojo byla, paaiškės po teisminių batalijų, kurios dar tik pradeda įsibėgėti.

Tačiau apskritai, pati tendencija, perspektyvos, ateities paveikslas mėginimų pakoreguoti Baudžiamąjį kodeksą fone kelia nemažą nerimą.

V. Abraičio istorija – tik vienas iš daugybės pavyzdžių, kuomet atpildas, net ir pripažinus neleistinus veiksmus, tikriausiai virstų apgailėtina parodija.

Baudžiamosios atsakomybės būtų išvengusi ir buvusi Nacionalinės žemės tarnybos direktorė Daiva Gineikaitė, kuri neblaivi sukėlusi avariją, siekė nuslėpti girtumo faktą.

Tuo tikslu Kauno klinikinėje ligoninėje buvo sukeisti D. Gineikaitės kraujo mėginiai, kurio ji, nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymaus, į gydymo įstaigą atvyko duoti du kartus - tą pačią dieną ir kitą rytą, būdama jau išsiblaiviusi.

Sausi iš balos baudžiamąja prasme išliptų ir susikomprovitavusios aukštos valdininkės „gelbėjimo operacijoje“ dalyvavę medikai, pradedant tuomečiu KKL direktoriumi Gediminu Abeciūnu.

Jeigu Seimas priims BK pataisas, matysime graudų vaizdą – pilietinė visuomenė dar smarkiau krūpčios ir baisėsis tuo, ką mato, o piktnaudžiauti linkę, įžūlumo lubas seniai pramušę veikėjai vaikščios aukštai iškeltomis galvomis, tiesiog smagindamiesi savo nebaudžiamumu.

Tiems, kam skauda, jokiu būdu negalima neatsipalaiduoti. Ateinantį rudenį arba žiemą laukia svarbiausi mūšiai – pataisų stūmėjai savo reputaciją aukoja ne tam, kad sustotų pusiaukelėje. Ir sustabdyti juos išties gali tiktai labai, labai garsus „Ne!”.