Šiemet į aukštąsias mokyklas įstojo daugiau studentų nei pernai

Per šių metų pagrindinį priėmimą sutartis su aukštosiomis mokyklomis pasirašė 18,4 tūkst. jaunuolių, iš jų 11,7 tūkst. gavo valstybės finansuojamas studijų vietas, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Anot jos, šiemet pasirašyta daugiau sutarčių nei pernai – per pagrindinį priėmimą 2025 metais sutartis sudarė 17,3 tūkst. stojančiųjų. Tuo metu valstybės finansavimą gavo toks pats skaičius jaunuolių – 11,7 tūkstančio.

Ministerijos duomenimis, šiemet universitetuose studijas pradės 11,7 tūkst. pirmakursių, iš jų 8,2 tūkst. – valstybės finansuojamose vietose.

Kolegijose sutartis sudarė 6,7 tūkst. pirmakursių, iš jų – 3,4 tūkst. dėl valstybės finansuojamų vietų.

Šių metų Lietuvos abiturientai studijų sutarčių sudarė taip pat daugiau negu pernai – 11,3 tūkst. (2025 metais jų buvo 10,3 tūkst.): universitetuose – 8,7 tūkst., kolegijose – 2,6 tūkst. abiturientų.

Universitetuose studijų programos, į kurias pakviesta daugiausia valstybės finansavimą gausiančių studentų, yra ekonomika ir finansai, teisė bei medicina. Kolegijose – bendrosios praktikos slauga ir tarptautinis verslas.

Tarp universitetų daugiausia studijų sutarčių su būsimais studentais sudarė Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Kolegijų sektoriuje daugiausia studijų sutarčių sudaryta su Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, Klaipėdos valstybine kolegija, Lietuvos inžinerijos kolegija, Utenos kolegija.

Šiemet pasirašyta daugiau studijų sutarčių dėl ugdymo mokslų studijų programų – jas sudarė 1,3 tūkst. pirmakursių, 2025 metais – 1,2 tūkst. jų.

Daugiausia sutarčių sudaryta dėl Kauno kolegijos Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, VDU Mokomojo dalyko pedagogikos ir VDU Specialiosios pedagoginės pagalbos programų.

Kaip ir ankstesniais metais, valstybė prioritetą skyrė pradinio ugdymo, specialiosios pedagogikos, matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų, istorijos, geografijos, vokiečių ir prancūzų kalbų studijų programoms.

Į jas studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose priimta taip pat daugiau stojančiųjų – studijų sutartis sudarė 504 pirmakursiai, 2025 metais – 466.

Priimtųjų į mechanikos inžineriją, chemijos inžineriją ir elektros inžineriją padaugėjo daugiau kaip 15 proc., o į bioinžineriją – du kartus daugiau.

Priėmimas į universitetus ir kolegijas vyko pagal dvi konkursines eiles: antrąja konkursine eile galėjo pasinaudoti stojantieji iš socialiai jautrios aplinkos arba turintieji praktinės darbo patirties.

Į valstybės finansuojamas vietas pagal šią eilę pakviesta 800 pirmakursių, iš jų 696 sudarė studijų sutartis.

BNS rašė, kad nuo antradienio vyksta papildomas priėmimas į universitetus ir kolegijas. Į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose prašymus teikti galima iki penktadienio 12 valandos.

Nuo rugpjūčio 14 dienos vyks papildomo priėmimo antrasis etapas.