LSMU mokslo darbuotojai piktinasi – atlyginimai įšalo, universitetas nevykdo kolektyvinės sutarties

Atlyginimų didėjimas mokslo darbuotojams buvo numatytas dar praėjusiais metais pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje – sutartis buvo pasirašyta ministerijai vadovaujant konservatoriams ir ministrei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) praėjusi metų lapkritį paskelbė, jog ministerija ir keturios švietimo profesinės sąjungos pasirašė atnaujintą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, kurioje numatytas mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, dėstytojų, mokslininkų, neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimas kitąmet bei ilgalaikė darbo užmokesčio didinimo perspektyva iki 2030 m., taip pat apibrėžtos kitos švietimo ir mokslo darbuotojų socialinių ir ekonominių sąlygų gerinimo priemonės.

Atnaujintą kolektyvinę šakos sutartį pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ vadovai ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

„Kaip ir mokytojams, kitąmet nuo rugsėjo mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų bei neakademinių darbuotojų darbo užmokestis didės 8 procentais“, – rašoma pranešime.

Šiemet rugpjūčio pabaigoje Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) puslapyje buvo pasidalinta pranešimu apie didėjančius atlyginimus – ministrė Raminta Popovienė pranešime teigia, jog nuo rugsėjo 1 d., darbo užmokestis dėstytojams, mokslo darbuotojams bei neakademiniams darbuotojams vidutiniškai didės 8 proc.

Vis dėlto, portalas „Kas vyksta Kaune“ praėjusią savaitę sulaukė pasipiktinusio LSMU mokslo darbuotojo laiško. Portalui „Kas vyksta Kaune“ šio kauniečio tapatybė yra žinoma, tačiau nebus atskleidžiama.

Laiške skaitytojas nurodė, jog nors pagal pasirašytą kolektyvinę sutartį, atlyginimai turėjo didėti 8 proc., kol kas didžioji dalis mokslo darbuotojų gauna tokius pačius atlyginimus, kaip ir praėjusiais metais. Anot skaitytojo, socialdemokratai ir vėl nevykdo savo pažadų.

„Nekantriai laukiame rugsėjo mėnesio atlyginimų lapelių, juolab socialdemokratų partija, pasitinkant naujus mokslo metus, transliuoja žinutę: „Papildomos lėšos vadovėliams, didesni atlyginimai mokytojams ir mokslininkams“.

LSMU mokslo darbuotojai šios realybės kol kas nemato (galbūt yra dalis, kuriems pakilo), tačiau pirmasis „padidėjusio“ atlyginimo lapelis pokyčio neparodė.

O skambūs Švietimo, mokslo ir sporto ministrės ir visos LSDP partijos pasisakymai šiuo metu skamba kaip biurokratinis viduriavimas žodžiais... Šiuo metu, tikrai bent dalis LSMU mokslo bendruomenės gauna atlyginimus, mažesnius nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.

Štai toks požiūris į švietimą ir akademinę bendruomenę: viešai deklaruojami prioritetai, gražios kalbos apie atlyginimų kėlimą ir darbo sąlygų gerinimą, bet realybėje – abejingumas“, – teigia skaitytojas.

Papildomai susisiekus su skaitytoju, šis teigė, jog LSMU ne pirmą kartą vėluoja kelti atlyginimus mokslo darbuotojams.

„Yra labai pikta. Jau ne pirmą kartą yra tokia situacija, kad turi kilti atlyginimai. Valstybė yra numačiusi tas lėšas ir skiria universitetui, o galiausiai arba vėluoja tą padaryti, arba priedus išmoka, o šiemet apskritai nepakėlė.

Ne pirmi metai, kai užstringa atlyginimų pakėlimas. Šiemet beveik garantuoju pasakys, kad nuo naujųjų metų pakels, bet pagal įstatymą turėtų būti nuo rugsėjo 1 d.“, – apgailestavo LSMU mokslo darbuotojas.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ pasiteiravo profesinių sąjungų atstovų, ar skaitytojo pateikta informacija yra teisinga.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Sigitas Vaitkevičius teigė, jog universitetas iš tiesų nusprendė nevykdyti kolektyvinės sutarties įsipareigojimų, nors daugelis kitų aukštojo mokslo įstaigų reikalavimą įvykdė.

„Teko girdėti. Situacija ten yra tokia, kad nusprendė šiuo atveju nekelti darbo užmokesčio, nevykdo kolektyvinės sutarties taip, kaip ji yra surašyta“, – sakė S. Vaitkevičius.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesinė sąjungos vadovas Artūras Stimbirys portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog tarp mokslo darbuotojų esama pasipiktinimo, o rektorius į profsąjungos pastabas kol kas reaguoja itin vangiai.

„Yra pasipiktinusių. Mums irgi labai keistai atrodo, kad taip sunkiai reaguojama į tuos dalykus. Profsąjunga tą klausimą pradėjo kelti nuo turbūt kovo mėnesio. Rašėm raštą rektoriui, kažkaip tas raštas užsilaikė. Po to vėl pradėjome tą klausimą kelti, įdomiai mums su tuo gaunasi. Iš tų raštų atrodo, kad kolektyvinė sutartis yra ignoruojama, esą tai [atlyginimų kėlimas] yra visai ne kolektyvinės sutarties reikalas“, – pasakoja A. Stimbirys.

Pasak pašnekovo, daug diskusijų su rektoriumi kilo dėl kriterijų taikymo – esą kolektyvinė sutartis turi galioti kvalifikuotiems darbuotojams, o tokių LSMU yra dauguma. Kol kas nėra aiškaus algoritmo, ar darbo užmokestis turėtų didėti ir pavyzdžiui vairuotojams, jei jie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą.

Anot profsąjungos vadovo, šiuo metu LSMU dirba apie 2878 darbuotojai, absoliuti daugumą jų – kvalifikuoti. Nekvalifikuotų darbuotų yra apie 291.

A. Stimbirys teigia, jog profesinė sąjunga buvo atlikusi ir darbuotojų apklausą – šioje apklausoje buvo prašoma palyginti šių ir praėjusių metų atlyginimus. Padidėjo vos kelių apklaustų darbuotojų atlyginimai, o ir jų atlyginimas padidėjo dėl papildomų priemokų, nesusijusių su tarnybiniu atlyginimu. Šios priemokos išmokamos už papildomus darbus – vedamus kursus, skubų darbą ir panašiai.

„Mes prašėme palyginti algas, kad būtų aišku. Gal 5 žmonės parašė, jog jų algos padidėjo, bet tik dėl visai kitų priemokų. Priemokos galėjo būti išmokamos už vedamus kursus ir panašiai“, – teigia profesinės sąjungos vadovas.

Pašnekovas apgailestavo, jog papildomos pajamos nepasiekė mokslo darbuotojų, nors valstybė tam skyrė papildomas lėšas. Apmaudu ir tai, jog kitos aukštosios mokyklos savo įsipareigojimus įvykdė.

„Mus žeidžia, kad esame išskirtiniai visoje Lietuvoje. Praktiškai visi kiti universitetai, kiek aš žinau, tiek KTU, tiek VDU, tiek VGTU, tiek Klaipėdos universiteto Šiaulių skyrius, tuos skirtus pinigus pakėlė 8 proc., o Vilniaus kolegija pakėlė net 10 proc.“, – apgailestavo A. Stimbirys.

Kol kas profsąjunga siekia užmegzti kontaktą su universiteto administracija, tačiau neatmetami ir kiti veikimo būdai – kreipimasis į Valstybinę darbo inspekciją, darbo ginčų komisiją, ar net mitingo organizavimas. Visgi A. Stimbirys pabrėžia, jog pastarojo scenarijaus siekiama išvengti.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ priminė LSMU apie pasirašytą kolektyvinę sutartį ir jos įsipareigojimus, bei paklausė, ar dar planuojama šiemet didinti darbo užmokestį – taip pat teirautasi, kodėl gi šiemet nedidėjo atlyginimai. Visgi LSMU komunikacijos skyrius į pateiktus klausimus neatsakė, vietoj to pateikė bendro pobūdžio komentarą, kuriame nurodoma, jog darbo užmokestis „nuosekliai peržiūrimas“.

„Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) nuosekliai peržiūri ir didina darbuotojų darbo užmokestį, siekdamas užtikrinti konkurencingas darbo sąlygas ir skatinti akademinės bendruomenės gerovę.

Statistiniai duomenys rodo reikšmingą darbo užmokesčio augimą: visų LSMU darbuotojų vidutinis darbo užmokestis nuo 1 595 Eur 2020 m. išaugo iki 2 552 Eur 2024 m., t. y. padidėjo 957 Eur arba 60 %. Mokslo darbuotojų vidutinis darbo užmokestis per tą patį laikotarpį pakilo nuo 1 853 Eur iki 3 440 Eur, t. y. išaugo 1 587 Eur arba 85,64 %.

Darbo užmokesčio didėjimo tendencijos tęsiasi ir 2025 m. Visos darbo užmokesčiui skirtos lėšos paskirstomos LSMU padaliniams, užtikrinant nuoseklų darbuotojų atlyginimų augimą“, – savo atsakyme nurodė LSMU Komunikacijos skyrius.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ pasiteiravo Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos (ŠMSM), ar ministerijai žinoma apie įšalusius mokslo darbuotojų atlyginimus, bei galimą su ministerija pasirašytos kolektyvinės sutarties nesilaikymo atvejį.

Pateiktame atsakyme ŠMSM nurodė, jog pagal Mokslo ir studijų įstatymą aukštosios mokyklos turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve.

Tiesa, verta pabrėžti, jog kitaip nei teigiama ŠMSM atsakyme, nors aukštosiosios mokyklos turi teisę numatyti lėšų naudojimo tvarką, tačiau neturi teisės nesilaikyti kolektyvinės sutarties įsipareigojimų.

Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad aukštosios mokyklos autonomija universitetui nesuteikia teisės pažeidinėti įstatymų, o Darbo kodekso 190 straipsnis nustato, jog kolektyvinė sutartis yra darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantis rašytinis susitarimas, dar kitaip vadinamas norminiu teisės aktu, kurį privalu vykdyti. Taigi kolektyvinė sutartis turi įstatymo galią, vadinasi ji privalo būti vykdoma ir autonomija jokių išimčių nesuteikia.

Visgi ministerija pabrėžia, jog įgyvendinant Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį ir parlamentinių politinių partijų 2021 m. rugsėjo 1 d. Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030), pastaruosius keletą metų valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms kasmet skiriama papildomų lėšų. ŠMSM taip pat tikisi sulaukti LSMU paaiškinimų apie susidariusią situaciją.