Kauno savivaldybės mokykloms trūksta netoli 150 pedagogų ir kitų darbuotojų

Kelios iš Kauno bendrojo ugdymo įstaigų yra paskelbusios apie pretendentų tapti jų direktoriais atrankas. Pavyzdžiui, tas, kas nori užimti Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos direktoriaus pareigas, privalo, kaip nurodyta skelbime, turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgyta kvalifikaciją.

Norinčiam tapti gimnazijos direktoriumi privalu atitikti bent vieną iš šių reikalavimų: turėti pedagogo kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip 2 metų pedagoginio darbo stažą, taip pat – ugdymo mokslų arba verslo vadybos, arba viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį, įgytą baigus švietimo vadybos (lyderystės) studijas, arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinės veiklos patirtį, kuri atitinka VI ar aukštesnį kvalifikacijų lygį pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašą, patvirtintą LR Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu.

Yra ir daugiau sąlygų bei reikalavimų, besitaikančiam į minėtas pareigas, – ne mažesnė nei 3 metų profesinės veiklos patirtis, vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijos, taip pat – vadovavimo bent 5 darbuotojų bei didesnei grupei patirtis ir t. t. (visos sąlygos išdėstytos kaunas.lt).

Dokumentų priėmimas vyks iki spalio 21-osios, atranka, po kurios paaiškės, kas taps naujuoju „Rasos“ gimnazijos direktoriumi, numatyta po dešimties dienų – spalio 31-ąją.

...tačiau po studijų nemaža jų dalis renkasi darbus kitur, ne mokykloje. Apie tai šią savaitę naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentu Dainiumi Žvirdausku – Kauno technologijos universiteto licėjaus vadovu.

– Kauno mokykloms reikia ne tik mokytojų, bet ir direktorių. O iš viso darbo pasiūlymų šiuo metu yra gerokai daugiau nei šimtas, nors iki mokslo metų pradžios liko maždaug pora savaičių, ir tuoj pradės nauji mokslo metai.

Dėl ko susidarė tokia situacija, ar vien tik didelis iš mokyklų į pensiją besitraukiančių mokytojų (galbūt, ir direktorių) skaičius ją nulėmė?

Į šį klausimą mokyklų Kauno vadovų asociacijos tarybos narys D. Žvirdauskas taip atsakė: „Nemanau, kad mokyklos nesuras, kas jose dirba. Ir ne kiekvienai iš jų trūksta darbuotojų. Nors, reikia pripažinti, kad yra ir „paslėptų“ skaičių, – kai kas iš mokytojų mokyklose dirba, užimdami daugiau nei vieną etatą, kartais – pusantro. Jeigu tas „viršetatines“ dalis atmestume, jeigu kiekvienas mokytojas dirbtų vienu etatu, tai daugiau mokytojų trūktų. Bet Kaune padėtis tikrai nėra bloga, žinau atvejų kituose didmiesčiuose, kai pusę metų mokykla neturi fizikos ar matematikos mokytojo. O tai tikrai nėra normalu.

Man kartais tenka skaityti paskaitas VDU Švietimo akademijoje, ir galima pasidžiaugti, kad auga jaunimo susidomėjimas mokytojo profesija, jaunimas tikrai atrodo įspūdingai. Nors nežinau, ar visi pabaigę studijas ateis dirbti į mokyklas, ir, realu, jog to nežino kiekvienas dabartinis studentas. Jei vyresniems pedagogams (ne tik jiems) labai svarbu lojalumas, tai jaunimas žiūri, kur jam geriau.

Priminsiu, prieš du dešimtmečius atlikome apklausą, aiškinomės, kur dirbti pasuko absolventai baigę studijas. Po kolegijų bent pusė jų pradėjo dirbti pradinių klasių mokytojais, po universitetų – mažiau jaunimo pasirinko darbą mokykloje pagal įgytą profesiją. Žinoma apmaudu, jog daugybė tuometinių absolventų iš Lietuvos emigravo ir susirado darbus nieko bendro neturinčius su pedagogika“.

D. Žvirdauskas pabrėžė, jog daug kas priklauso ir nuo to, ką gali būsimam mokytojui pasiūlyti mokykla, kurioje darbuotojų trūksta. Juolab, kad greta valstybinių (savivaldybės) mokyklų kuriasi privačios. Mokyklos ieško ne tik mokytojų, bet ir mokinių, kurių dalį pervilioja. Tuo pačiu Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas pasidžiaugė geru bendradarbiavimu su Kauno miesto savivaldybe, skiriančia švietimui vis daugiau biudžeto lėšų bei pasirengusia visada ateiti švietimo įstaigoms į pagalbą, jei tik jos prireikia.

„Kas vyksta Kaune“ nepavyko iš savivaldybės gauti informacijos apie būsimus dviejų mokyklų bei vieno vaikų darželio vadovų konkursus, – kiek pretendentų į juos jau registravosi (žinoma, tam laiko dar daug yra), kiek tarp jų gali būti jau dirbančių tose įstaigose, kurios vadovų ieško, pedagogų.

Tarp kitko, minima asociacija delegavo į būsimą konkursą savo atstovus, ir D. Žvirdauskas tiki, jog įstaigų direktoriais taps tikrai tie, kas verti vadovauti...

Kaune 2025-ųjų pradžios duomenimis, gyvena 303 978 gyventojai. Iš visų vaikų (nuo 0 iki 18 metų amžiaus) daugiausia yra keturiolikmečių (3 357), aštuonmečių (3 347) bei penkiolikmečių (3 285), mažiausiai – metukų nesulaukusių kūdikių (2 125). Jei kauniečių bendruomenės nepapildys gyventi į mūsų miestą atvyksiančios jaunos, vaikų turinčios šeimos, tai po septynerių metų pirmaklasių gali būti mažiau nei dabar yra (3 117).

2024–2025 mokslo metais (skelbia Kauno miesto savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai) jaunesnių nei 50 metų amžiaus bei 50-mečių ir vyresnių mokytojų skaičiaus santykis buvo 0,63. Tuo pat metu visų miesto mokyklų dalis (1,75) neturėjo nuolatinio vadovo daugiau nei metus. 2022–2023 m.m. ši dalis buvo mažesnė, - 1,69.

Kauno savivaldybės biudžeto lėšų dalis, skirta švietimui, miesto lygmeniu išaugo iki 148 081 Eur. „Kas vyksta Kaune“ primena, jog švietimas finansuojamas valstybės lėšomis, prisidedant ir savivaldai. Vieno vaiko, mokinio išlaikymo kaina Kaune, įstaigoms gerinant ugdymo kokybę, paaugo iki 4 942,5 (2024 m.) nuo 3 141,3 Eur (2021 m.)

Kaip informuoja kaunas.lt, savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose praėjusiais mokslo metais mokėti 704 vaikai (pagal priešmokyklinio ugdymo programą), 11 674 (pradinio ugdymo), 17 475 (pagrindinio), 4 202 (vidurinio ugdymo) mokiniai. Mokyklos nelankančių mokinių dalis pernai sumažėjo iki 3,12.