Viešųjų pirkimų šešėlis – šimtų tiekėjų tapatybės neatskleidžiamos, duomenys netikslūs

Tiek šiemet, tiek praėjusiais metais, Kauno miesto savivaldybės administracija sudarė gausybę viešųjų pirkimų sutarčių su fiziniais asmenimis.

Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) nurodoma, jo nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio 5 d. buvo sudarytos net 289 viešųjų pirkimų sutartys su fiziniais tiekėjais. Praėjusiais metais tokių sutarčių per visus metus buvo sudaryta kur kas mažiau – 61, 2023 m. – 50.

Daugelis šių paslaugų nėra itin brangios. Pavyzdžiui, šiemet gegužės 30 d. savivaldybė sudarė sutartį dėl raktų pagaminimo, numatoma sutarties vertė – 715 eurų. Birželio 9 d. pramogų parko paslaugos savivaldybei kainavo iki 600 eurų.

Visgi galima aptikti ir brangesnių pirkimų. Pavyzdžiui, kovo 27 d. sudaryta sutartimi, savivaldybė už skulptūrėlių „Laisvės karys“ kovo 27 d. įsigijimą buvo pasiryžusi sumokėti 54,9 tūkst. eurų, nors galiausiai pasirašytoje sutartyje už statulėles sumokėta 5,2 tūkst. eurų.

Kovo 19 d. sudarytoje sutartyje už teisines paslaugas numatyta sumokėti iki 11,5 tūkst. eurų. Tačiau paslaugų pirkimo sutartis nėra įkelta į sistemą, tad net neaišku, kiek iš tiesų buvo sumokėta už šią paslaugą ir iš ko jos įsigytos.

Ir tai – tik ledkalnio viršūnė. Mat gausybę viešųjų pirkimų sutarčių su fiziniais asmenimis yra sudariusios ir Kauno savivaldybei pavaldžios įstaigos.

Pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios, iki rugsėjo 5 d., Kauno kultūros centras buvo sudaręs net 109 viešųjų pirkimų sutartis su fiziniais tiekėjais. Praėjusiais metais tokių sutarčių buvo dar gerokai daugiau – net 217.

Kas įdomiausia – šių fizinių asmenų tapatybės nėra skelbiamos CVP IS, o ir pačios perkamos paslaugos aprašomos labai aptakiai. Pavyzdžiui, CVP IS sistemoje nurodoma, jog Kauno miesto savivaldybė įsigijo gausybę socialinių paslaugų, tačiau kas tai per paslaugos – neaišku.

Maža to, pagal Lietuvoje įgaliojančius įstatymus, mažos vertės viešųjų pirkimų atvejais (iki 10 tūkst. eurų), į sistemą net neprivalo būti patalpintos pirkimų sutartys, tad gyventojai neturi jokių galimybių sužinoti, nei kokia paslauga ar daiktas perkami už jų pinigus, nei kas paslaugą parduoda.

Kaip išsiaiškino portalas „Kas vyksta Kaune“, viešųjų pirkimų procesuose išryškėja ne tik skaidrumo trūkumas, bet ir ribotos techninės galimybės, bei akla akimi matomos padarytos žioplos klaidos.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ paklausė Kauno miesto savivaldybės, ar planuojama keisti viešųjų sutarčių skelbimo tvarką, kai pašalinami ne tik pertekliniai duomenys, bet ir tiekėjo vardas bei pavardė.

Kauno savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėja Daiva Čeponienė nurodė, jog Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nuo 2025 m. sausio 16 d. pakeitė žodžiu sudarytų pirkimo sutarčių viešinimo tvarką.

„Po 2025 m. sausio 1 d. žodžiu sudarytų sutarčių (įvykdžius mažos vertės pirkimus) sąskaitas tiekėjai pateiks Sąskaitų administravimo bendrojoje informacinėje sistemoje (SABIS). Pirkimo vykdytojams šių sutarčių informacijos CVP IS viešinti nebereikės, sąskaitų duomenys iš SABIS CVPP bus paviešinti automatiškai.

Taigi, žodinių sutarčių viešinimą CVPIS atlieka SABIS“, – teigia D. Čeponienė.

Savivaldybės atstovė taip pat nurodo, jog savivaldybė, veikdama pagal VPT instrukcijas, net ir neturi galimybės paskelbti fizinių tiekėjų vardų ir pavardžių.

„Iki 2025-01-01 žodines sutartis viešino KMSA pagal VPT instrukciją, kurioje buvo nurodyta, kad kai sutartį sudaro fizinis asmuo, viešinimo metu reikia nurodyti tik atitinkamą kodą ir vardą, pavardę, tačiau CVPIS pateikus informaciją, viešai matosi tik kodas, reiškiantis fizinį asmenį. Todėl net ir iki 2025-01-01, KMSA negalėjo paskelbti fizinio asmens, su kuriuo sudaryta žodinė sutartis, vardo ir pavardės“, – nurodė savivaldybės atstovė.

D. Čeponienė taip pat tikino, jog Kauno miesto savivaldybė ir taip skelbia daugiau duomenų, nei kitos perkančiosios organizacijos (PO).

„KMSA maksimaliai skelbia pasiūlymų ir sutarčių informaciją, priešingai nei žurnalistas gali įsitikinti, panagrinėjęs kitų PO sutarčių viešinimą, kai net stambios PO neviešina sudaromų sutarčių įkainių, specifikacijų, perkamų prekių modelių, tiekėjo kvalifikacijos duomenų ir t.t. “, – pabrėžia D. Čeponienė.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ teiravosi Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), kodėl fizinių asmenų tapatybės yra slepiamos, ar žymimos tik simboliniu kodu – taip pat klausta, ar VPT matytų poreikį peržiūrėti galiojančią tvarką, kad būtų sudarytos sąlygos skaidresniam viešųjų pinigų panaudojimo stebėjimui.

VPT Viešųjų pirkimų tarnybos vyresnioji patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė nurodė, jog pagal pasikeitusį Europos Sąjungos duomenų apsaugos reglamentą, nebegalima atskleisti duomenų, pagal kuriuos būtų nustatyti fiziniai asmenys.

„2016 m. balandžio mėn. Europos Sąjunga nusprendė iš esmės pertvarkyti duomenų apsaugos sistemą – priimtas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis.

Pagal BDAR privalėdama užtikrinti, kad duomenų subjektų – fizinių asmenų, kurių tapatybė gali būti nustatyta, asmens duomenys būtų tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, tarnyba CVP IS žodinių sutarčių viešinimo metu pateikia ne fizinio asmens vardą ir pavardę, bet tik – frazę „fizinis asmuo. Sprendimas priimtas dėl BDAR teisinio reguliavimo ir esamų techninių galimybių sutarčių viešinimo posistemėje (toliau - sistema)“, – teigia E. Butkutė-Lazdauskienė.

Portalui pateiktame atsakyme VPT atstovė pabrėžia, jog pagal bendrą tvarką, viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių fizinių asmenų vardai ir pavardės gali būti viešinamos – tiesa, VPĮ 86 str. 9 d. yra numatyta išimtis, kada fizinio asmens vardas ir pavardė gali būti neviešinami.

Čia slypi šioks toks kuriozas – pasirodo, jog VPT, neturėdama techninių galimybių taikyti skirtingos viešinimo tvarkos, nusprendė nuasmeninti visų fizinių asmenų duomenis.

„Ne visais atvejais fizinių asmenų vardas ir pavardė turi būti viešinami, egzistuoja išimtys, kada informacija apie fizinius asmenis negali būti viešinama, tačiau sistemos techninės galimybės šiuo metu neleidžia taikyti skirtingos viešinimo tvarkos, todėl priimtas sprendimas laikinai visų fizinių asmenų vardus ir pavardes anonimizuoti. Tokiu būdu siekiama nepažeisti teisinio reguliavimo reikalavimų asmens duomenų srityje“, – paaiškino VPT atstovė.

Sprendimą pašalinti fizinių tiekėjų vardus VPT priėmė šių metų kovo pradžioje, o iš žodinių sutarčių fizinių tiekėjų vardai ir pavardės buvo pašalinti kovo 6 d.

Visgi tarnyba žada, jog bus ieškoma skaidresnių sprendimų.

„Tarnyba deda visas pastangas, kad informacija būtų tiksliai ir tinkamai atskleista (vykdomi tarpinstituciniai susitikimai, analizuojamos sistemos galimybės). Suprasdami jūsų klausimo svarbą, apie sprendinį jus informuosime, kai tik jis bus“, – teigė E. Butkutė-Lazdauskienė.

Paini viešųjų pirkimų Kauno miesto savivaldybėje istorija nuasmenintais fizinių tiekėjų vardais nesibaigia.

Kaip pastebėjo portalas „Kas vyksta Kaune“, 2025 m. Kauno miesto savivaldybė sudarė kelis kartus daugiau sutarčių su fiziniais tiekėjais nei ankstesniais metais – CVP IS sistemoje aptikome 289 tokius atvejus šiemet.

Pasiteiravome Kauno miesto savivaldybės, kodėl taip ženkliai išaugo viešųjų pirkimų sutarčių, pasirašytų su fiziniais tiekėjais, skaičius.

Gautas atsakymas išties nustebino – pasirodo, jog didžioji dalis šių sutarčių – visai ne viešųjų pirkimų.

„Nuo 2025 m. sausio 6 d. SABIS pateikus žodžiu sudarytų sutarčių sąskaitas, sutarčių informacijos CVPIS viešinti nebereikia, nes sąskaitų duomenys iš SABIS CVPP paviešinami automatiškai.

Visgi, tuo pačiu į CVPIS įsikelia ir ne viešųjų pirkimų sutartys. Pavyzdžiui, su fiziniais asmenimis sudaromos socialinių paslaugų sutartys asmeninės pagalbos teikimui, kurios nepriskiriamos prie viešųjų pirkimų sutarčių.

Šiais metais sudaryta 31 viešojo pirkimo sutartis su fiziniais asmenimis. Dažniausiai tokiu būdu perkamos ekspertų paslaugos, taip pat paslaugos, jei pirkimo objektas susijęs su autorinių teisių užtikrinimu ir kitais atvejais.

Sutarčių viešinimo kokybė dabar priklauso ne tik nuo savivaldybės, bet ir nuo SABIS funkcionalumo veikimo“, – nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijos Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėja D. Čeponienė.

Visgi kiek kitaip situaciją paaiškino VPT. Pasak VPT, nors į SABIS gali būti įkeliamos ir ne viešųjų pirkimų sutartys, tačiau yra galimybė šių sutarčių neviešinti CVPP.

Tik panašu, jog kažkas savivaldybėje pamiršo pasinaudoti šia funkcija, todėl gausybė su viešaisiais pirkimais nesusijusių sutarčių yra matomos CVP IS.

„Į SABIS gali būti keliamos ir ne viešojo pirkimo sutartys apmokėjimui, bet jose pirkimo vykdytojai turi varnele pažymėti, kad tai ne viešojo pirkimo sutartis, paspaudžiant – „Neviešinti CVP IS" ir tokios sutartys nepasiviešintų CVPP. Jeigu pirkimo vykdytojai per klaidą nepažymi varnelės ir ne viešojo pirkimo sutartys pasiviešina CVPP, jie patys turi jas pašalinti rankiniu būdu CVPP.

Jūsų įvardintas atvejis – galimai savivaldybės darbuotojų klaida keliant sąskaitas į SABIS“, – paaiškino VPT Viešųjų pirkimų tarnybos vyresnioji patarėja E. Butkutė-Lazdauskienė

„Kadangi už paviešintų sutarčių duomenų teisingumą atsakinga perkančioji organizacija, informuosime ją apie galimą klaidą“, – pridūrė VPT atstovė.

Įdomu ir tai, jog viešųjų pirkimų būdu savivaldybė kelis kartus pirko antstolių paslaugas. Paskutinį kartą – 2024 m. vasario 6 d.

Nepaisant to, jog antstoliai savo veiklą vykdo valstybės vardu, ir šiuo atveju tiekėjas nurodomas fizinis asmuo.

Tiesa, kadangi nurodoma maksimali pirkimo vertė siekia 36,9 tūkst. eurų, šiuo atveju yra įkelta teikimo sutartis, iš kurios galime matyti, jog sutartis buvo pasirašyta su antstole Raimonda Pauziene.

Vis dėlto, jeigu paslaugų teikimo sutarties bendra suma neviršytų 10 tūkst. eurų, tokia sutartis tikriausiai nebūtų įkelta ir visuomenei nebūtų įmanoma sužinoti, kas teikia minėto tipo paslaugas savivaldybei.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ pasiteiravo Lietuvos antstolių rūmų – kodėl antstoliai laikomi fiziniais asmenimis, jei veikia valstybės vardu?

Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė nurodė, jog pagal sutartis su savivaldybėmis, antstoliai dažnai teikia faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas (fiksuoja nenaudojamų automobilių išvežimą iš kiemų, nuniokoto socialinio būsto būklę ir kt. aplinkybes).

„Antstolė Raimonda Pauzienė Lietuvos antstolių rūmams patvirtino, kad ji yra laimėjusi Kauno miesto savivaldybės skelbtą antstolio teisinių paslaugų pirkimo konkursą“, – teigė D. Petkauskaitė, tiesa, dar patikslinusi, jog antstolės pajamų suma buvo gerokai mažesnė, nei maksimali pirkiniui numatyta suma ir siekė apie 11 tūkst. eurų.

Antstolių rūmų atstovė taip pat nurodė, jog jei antstolis teikia teisines paslaugas ne teismo pavedimu, jis tai daro ne valstybės vardu.

„Kaip įtvirtinta Antstolių įstatymo 2 str. 1 dalyje, „Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų.”

Visais atvejais, kai antstolis teikia teisines paslaugas ne teismo pavedimu, jis teikia privačias paslaugas, kurių kaina ir kitos detalės suderinamos su užsakovu. Pagal teismų praktiką “Teikdamas paslaugas antstolis jokių valdingų įgalinimų neturi ir veikia kaip laisvas, profesines paslaugas teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis CB Nr. 3K-3-90-823/2023). Taigi, skirtingai nei suformuluota paklausime, teikdamas teisines paslaugas, antstolis neatstovauja valstybei“, – nurodė D. Petkauskaitė.