Sodininkų bendrijos Kauno seniūnijose užima apie 150 ha

Bet nuo to laiko Kauno savivaldybė nėra gavusi raštų iš norinčių tą tvarką „pratestuoti praktiškai“. Kauno rajono savivaldybė, jos mero patarėjo Edmundo Mališausko teigimu, tokių prašymų jau yra sulaukusi, tiesa, dar nedaug.

Sodininkų bendrijoms Kauno ribose tinka „taip, kaip yra“. Kaip puikiai jos pačios sprendžia visus klausimus, susijusius su „savų“ kelių infrastruktūra, rodo ir pavyzdys dviejų stambių prekybos centrų kaimynystėje, netoli 6-o forto sovietmečiu įkurto buvusio kolektyvinio sodo, jau senokai virtusio “uždaru miesteliu“. Jo teritoriją, kuri prieš keliasdešimt metų buvo netgi padidinta (tik tas pridurtas žemės plotelis tebėra apaugęs krūmynais, bet tvora apima ir jį) dalina į dvi dalis asfaltuotas kelias. Asfaltas skersai sodą jungia dar 20 amžiuje lygiagrečiai nutiestas dvi miesto gatves, tačiau aptverta teritorija skirta „tik saviems“.

Šiandien ne taip svarbu, kurios gamyklos ar įstaigos darbuotojams buvo patikėta sodininkauti ne taip toli nuo Geležinkelio stoties esančiame žemės plote. Kadangi šio buvusio kolektyvinio sodo „pirmeivius“ pakeitė sklypus (NT) paveldėję ar nusipirkę kiti sodininkai. Beje, dar neseniai ties šiuo sodu (K. Baršausko gatvėje) jau nebėra buvusio stendo apie čia parduodamą nekilnojamąjį turtą. Teritorijoje vietoj senų namelių (kažkada labiau tikusių ne gyventi, bet sodininkavimo įrankiams saugoti) iškilę gražūs šiuolaikiniai gyvenamieji namai. Kai kuriuose sklypuose šalia triukšmingos gatvės dar tebevyksta statybos.

Tikriausiai, bendro naudojimo valstybinės žemės plotų, jei tokių dar yra, bent šioje teritorijoje nepakaktų pastaraisiais metais Kauno savivaldybėje paplitusiam skubotam paveldėtos nuosavybės gražinimui. Tuo pačiu įteikiant ją atgavusiam paveldėtojui dar ir preliminarią sutartį sklypo pardavimo už „siūlomą kainą“, kuri retai atstoja miesto žemės dabartinę rinkos vertę,..?

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/08/13/statybos/atkurus-nuosavybe-s-matijosaiciui-sklypas-parduotas-per-dvi-savaites-netrukus-iskils-daugiabutis/

„Tai - bendruomenė, vienijanti savo narius, siekiančius puoselėti ir tvarkyti bendrijos teritoriją bei užtikrinti patogias gyvenimo ir poilsio sąlygas jos gyventojams. Bendrija rūpinasi infrastruktūros priežiūra ir gerinimu – keliais, jų apšvietimu, vandentiekio bei kitų inžinerinių tinklų eksploatavimu. Taip pat organizuojami teritorijos tvarkymo darbai, žaliųjų erdvių priežiūra, bendri aplinkos gražinimo projektai. SB „Gervėnupis“ skatina kaimynišką bendravimą, iniciatyvas ir atsakingą požiūrį į gamtos išsaugojimą, kurdama jaukią, draugišką ir tvarkingą aplinką visiems bendrijos nariams“ (taip save pristato rekvizitai.vz.lt sodininkų bendrija „Gervėnupis“, oficialiai registruota viename iš Kauno gyvenamųjų daugiabučių. Eigulių rajone, Ukmergės gatvėje).

Savaime aišku, kad toji gatvė – toli nuo Gervėnupio- Kauno rajone esančio kaimo, kurio vardu pavadintas ištisas sodų masyvas. Sodo, kaip įstaigos (įmonės?) registracijos adresas greičiausiai sutampa su bendrijos pirmininko gyvenamąja vieta.

Bendro skaičiaus, kiek hektarų žemės plotų Kauno miesto ribose užima sodininkų bendrijų teritorijos, naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ miesto savivaldybė nepateikė. Tiesa, iš atskirų fragmentų, ką pavyko sužinoti iš Janinos Strazdauskienės, Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Urbanistikos poskyrio vedėjos, galima paskaičiuoti, jog sodai („miestai mieste“) valdo ne vieną šimtą hektarų.

Sodų bendrijų Vytėnuose ir Kaniūkuose užimamas bendras plotas - apie 31.63 ha. (SB ,,Saliai“, SB ,,Šlaitas“, SB ,,Panerys“, SB ,,Pušinėlis“).Gričiupio seniūnijoje, į kurią įeina ir minėta sodininkų bendrija „Rūta“ netoli Kauno 6-ojo forto, kitapus KTU studentų miestelio, ji užima pusketvirto ha (kaip nurodyta atsakyme į „Kas vyksta Kaune“ užduotus klausimus, ši informacija – pagal Kauno miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu „Dėl sodininkų bendrijų naudojamų žemės sklypų detaliųjų planų“ patvirtintus sodininkų bendrijų detaliuosius planus).

Daugiausiai Kaune tokių sodų yra Petrašiūnų seniūnijoje (sodininkų bendrijos „Levintai“, „Romuva“, „Dainava“ „Serbenta“ bei didžiausia tarp jų – virš 50 ha plotą užimanti – „Amaliai“. Iš viso, anot naujienų portalui pateiktų iš Kauno miesto savivaldybės duomenų, bendras visų Petrašiūnų seniūnijoje esančių sodininkų bendrijų užimamų teritorijų plotas – apie 100 (99,511) ha.

Aleksoto seniūnijoje bendrijų plotai viršija 17 hektarų, Panemunės – siekia apie 26 ha.

Pažymėtina, jog pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnį, mėgėjų sodų teritorijose esančios gatvės (keliai) priskiriamos bendrojo naudojimo žemei ir gali būti perduodamos savivaldybei bendrijos iniciatyva. Savivaldybė šį turtą valdytų nuosavybės teise. Tačiau, anot poskyrio vedėjos J. Strazdauskienės, „duomenų apie kreipimąsi dėl bendrijų kelių (gatvių) perdavimo nėra“.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ šių metų gegužę kalbino kelis miesto tarybos narius tuoj po sprendimo dėl sodų kelių perdavimo tvarkos priėmimo.

Net keli vietos politikai (ne iš valdančiosios „vieningųjų“ frakcijos) išreiškė abejonių, ar savivaldybė pajėgs aprėpti problemas, susijusias su papildomai jai teksiančių prižiūrėti gatvių būkle. Nes niekas nepaskaičiavo pasekmių „keliais metais pailgės jau seniai remonto laukiančių Kauno gatvių eilė?“ Kai kas ironizavo, jog perėmusi sode keliuką, savivaldybė perims ir „atliekamą“ žemės plotelį, tuo pačiu atsiras ir kas imsis „sutankinimo“, nes mieste jau mažai beliko laisvos vietos naujoms kotedžų ar daugiabučių statyboms.

Abejojantys, ar reikėjo tvirtinti kelių soduose (kurie anksčiau vadinti kolektyviniais) perdavimo tvarką, kaip rodo pastarieji mėnesiai. Nes Kauno miesto „sodininkai“ neskuba savo teritorijose esančių gatvių (kelių) remonto perkelti ant savivaldybės pečių. Verčiau jau patys valdys ir patys savo kelius tvarkys.

Negalima tvirtinti, kad gyvenimas sodų bendrijos teritorijoje – tikra idilė. Anaiptol, kai reikia bendrai spręsti ir bendrai finansuoti infrastruktūros bei kitokių problemų sprendimus, visko nutinka. Būna ir teismų (pagal rekvizitai.vz.lt, viena sodininkų bendrija per keletą metų turėjo net 14 bylų, apie kurias paskelbė). Tikėtina, jog bylinėjimosi sunku išvengti ir gretimos su miestu – Kauno rajono seniūnijos – soduose.

Tiesa, rajono savivaldybė pasirengusi finansiškai paremti infrastruktūros gerinimo darbus, kai bendrijos susiduria su didele našta, pavyzdžiui, tvarkant pralaidas, kelius ar kitas bendras teritorijas. Kauno rajono savivaldybės taryba dar 2021- ųjų sausio 28-ąją patvirtino specialią sodininkų bendrijų rėmimo programą ir kasmet skiria biudžeto lėšų jos vykdymui.

Šiemet, kaip „Kas vyksta Kaune“ informavo šio rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vyr. specialistas Vytautas Sadauskas, šiai programai skiriama 400 000 eurų. Didžioji lėšų dalis (300 tūkst. Eur) numatyta perimto/ų kelio/ų remontui atlikti bei techninei dokumentacijai parengti, o 100 tūkst. - dalinei sodininkų bendrijų paramai. Paraiškas dėl finansinio rėmimo nagrinėja ir sprendimus priima savivaldybėje sudaryta komisija.

Patvirtintame Kauno miesto savivaldybės sodininkų bendrijose esančių kelių (gatvių) perdavimo tvarkos apraše taip pat minima ir komisija, kuri vertins ar tai, ką bendrijos siūlo, atitinka sąlygas, kurių savivaldybė ir tie, kas kelius perduos, laikysis, perimant nekilnojamąjį turtą. Minimos ir lėšos.

Kauno miesto savivaldybės tarybos gegužės 13-ąją patvirtintame dokumente pasakyta: „Per tris mėnesius nuo Savivaldybės tarybos sprendimo perimti kelią priėmimo dienos sudaroma notariškai tvirtinama kelio pirkimo ir pardavimo sutartis ir pasirašomas kelio perdavimo ir priėmimo aktas tarp Sodininkų bendrijos ir Savivaldybės tarybos įgalioto atstovo. Notaro paslaugas apmoka Savivaldybė. Kelio perėmimo kaina – 50 procentų kelio kadastriniams matavimams, teisinei registracijai ir techniniams dokumentams parengti Sodininkų bendrijos patirtų išlaidų“.