
Laisvės al. 15A / R. Tenio nuotr.
Savivaldybė už dvigubą kainą pirks 2 butus Laisvės alėjoje: meras ragino opoziciją greičiau pritarti
Antradienį Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė
sprendimo projektui, kuriuo numatoma pirkti du butus Laisvės alėjoje ir neįrengtą pastogę. Už šiuos du butus ir pastogę bus sumokėta dvigubai daugiau nei rinkos kaina, tačiau meras Visvaldas Matijošaitis tokį permokėjimą vadina „simboliniu“, nes turto savininkams teks ieškotis kito būsto. Opozicijai negailint kritikos, meras taip pat ragino tarybą greičiau pritarti panašiems klausimams.
Kaip anksčiau rašė „Kas vyksta Kaune“, sprendimo projektu savivaldybė
už 48,48 kv. m butą Laisvės al. 15A-2 sumokės 251 tūkst. Eur, už 31,72 kv. m
butą Laisvės al. 15A-4 – 170 tūkst. Eur, už 7/100 dalį 238,89 kv. m neįrengtos pastogės
– 19 tūkst. Eur.
Už visus tris statinius savivaldybė mokės dvigubai daugiau nei rinkos kaina.
Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybė negali pirkti
nekilnojamojo turto daugiau nei 10 proc. brangiau už jo rinkos vertę, nebent
pagrindžia, kodėl tai tikslinga. Kai ši riba viršijama, sprendimą pagal Kauno
savivaldybės tvarką priima taryba.
Taip pat skaitykite
Antradienį tarybos posėdžio metu dėl savivaldybės ketinimų už dvigubą kainą pirkti butus kilo aštri diskusija.
Tarybos opozicijos lyderis, konservatorius Paulius Lukševičius teiravosi, ar ši savivaldybės investicija perkant du butus atsipirks.
„Komitete sakėte, kad išperkame du butus, kad būtų palengvinta ateiti investuotojui, kad investuotojui būtų lengviau nusipirkti šitą pastatą. Kiek investuojame ir kiek galvojate, kad bus didesnė kaina?“ – klausė P. Lukševičius.

Paulius Lukševičius / Organizatorių nuotr.
Į klausimą atsakęs Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis tikino, kad tikslas visų pirma yra pritraukti investuotojus.
„Mūsų tikslas nėra gauti didesnę kainą, mūsų tikslas, kad ateitų investuotojai, jie turėtų kuo geresnes sąlygas investuoti į miestą. Atsakiau, tinka?“ – atsakė meras.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijos narė Audronė Jankuvienė klausė, ar tikrai butų pirkimas už dvigubai didesnę nei rinkos kaina gali būti laikomas ekonomiškai pagrįstu.
„Mes mokame 440 tūkst. Eur, kai turto nustatyta vertė yra 218 tūkst. Eur, už turtą, kurio nusidėvėjimas yra 70-73 proc. Antras klausimas – kokius kainos pagrindinimo argumentus pateikė savininkai, kad derybų grupė sutiko su jais?“ – klausė A. Jankuvienė.
Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas atsakė, kad savivaldybės administracijos supratimu kaina yra „logiška“, nes šiuo atveju vykdomas priverstinis pardavimas, šio turto savininkai neketino parduoti. Pasak D. Valiuko, iniciatyvą įsigyjant turtą „iš dalies“ parodė savivaldybė, tačiau kaina kilo dėl savininkų netenkamų parkavimo vietų ir konversijos galimybių.
Permokės „simboliškai“
V. Matijošaitis dar pridūrė, jog nors savivaldybė už turtą permokės, tačiau dabartiniams savininkams teks ieškotis kito būsto, tad permokėjimas neišvengiamas.
„Truputį paaiškinsiu, labai ilgai čia melodija. Gal šiek tiek ir permokam, bet tai nėra laisvanoriškas pardavimas. Savivaldybė pasiūlė ir ačiū tiems savininkams, kad jie sutiko parduoti ir ieškotis kito būsto. Gal ir permokam kažkiek, bet tai yra simbolinė kaina“ – kalbėjo meras.

Asociatyvi / Kauno miesto tarybos posėdis / Visvaldas Matijošaitis / R. Tenio nuotr.
Konservatorė Andrijana Filinaitė teiravosi, kaip savivaldybė ketina realizuoti buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės komplekso pastatus.
„Kas gi ten galėtų būti, kokie yra svertai, ar tai bus atiduota tik butams, ar visgi būtų pritaikyta kultūrinei funkcijai, kūrybinėms industrijoms, galbūt viešbučiui, nes Kaune trūksta penkių žvaigždučių viešbučių?“ – klausė konservatorė.
Kauno miesto vyriausiasis architektas Gedeminas Barčauskas atsakė, jog preliminariai numatoma mišri funkcija.
„Detalų planą darėme nuosekliai, stengiantis tą teritoriją grąžinti miestui, kaip pilnavertišką miesto struktūrą, t. y. pilnai mišri funkcija. Numatome, kad ten tiek žmonės gyvens, tiek komercija bus, paslaugos, darbo vietos ir t. t.“ – teigė G. Barčauskas.
V. Matijošaitis savo ruožtu pabrėžė, kad statybos darbai galėtų būti pradėti anksčiausiai 2028 m. Taip pat meras ragino tarybos narius „greičiau pritarti“ sprendimo projektui, pavyzdžiui, pritariant bendru sutarimu.
„2028 m. galėtų būti pradėti darbai <...>. Jūs esate taryboje ne vieną kadenciją ir puikiai atsimenate, ką taryba svarstė ir kaip [savivaldybė] II ligoninėje pastatė naują korpusą, kad ta ligoninė turėtų kur įsikelti, kad kuo greičiau atsilaisvintų miestiečiams apleistą kvartalą. Jūs buvote tarybos narė, galėtumėte ir pritarti tokiems dalykams greitai, ką miestas daro, kad Laisvės alėja atgytų, kad ten gyventų ir verslas, ir žmonės“ – kalbėjo meras.
„Tai aš pritariu, tik klausiu“ – į mero replikas atsakė A. Filinaitė.

Kauno tarybos posėdis / Andrijana Filinaitė / M. Patašiaus nuotr.
Po A. Filinaitės, antrą kartą pasisakė P. Lukševičius, paprašęs balsavimo.
„Gerbiamieji, visgi nėra labai geras dalykas, kai savivaldybė dalyvauja komerciniuose sandoriuose ir kažkam galbūt gerina sąlygas. Dėl to tikrai prašysime balsavimo“ – sakė opozicijos lyderis.
LŽVS frakcijos narė A. Jankuvienė ragino tarybos narius nepritarti sprendimo projektui, tikintis, jog savivaldybė su savininkais susiderės geresnę kainą.
„Kaina yra ekonomiškai nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, <....> tokių kainų nėra, net parduodant naujus namus prestižiniuose rajonuose. Aš siūlau tarybai nepritarti šiam sprendimo projektui ir tada liks vienintelė išeitis – savininkai turės eiti į derybas ir nuleisti kainą.

Audronė Jankuvienė (viduryje) / R. Tenio nuotr.
„Ačiū už pamokymus“ – prieš balsavimą sarkatiškai į tarybos narių pasisakymus sureagavo meras.
Antradienį už tarybos projektą balsavo 28 tarybos nariai, prieš balsavo 8 tarybos nariai, susilaikė 2. Taigi, sprendimo projektas buvo priimtas „Vieningo Kauno“ frakcijos balsais.
Lėšas (440 tūkst. eurų) notaro bei registravimo išlaidoms siūloma skirti iš 2026 m. programos „Žemės paėmimas visuomenės poreikiams, nekilnojamojo turto įgijimas Savivaldybės nuosavybėn“.
Savininkai prašė dar didesnės sumos
Pirkimas vyko neskelbiamų derybų būdu. Aiškinamajame rašte
nurodoma, kad pirmuose pasiūlymuose savininkai už visus objektus prašė 553 tūkst. eurų: už butą Laisvės al. 15A-2 ir pastogės dalį – 333 tūkst. eurų (iš jų 73 tūkst. eurų už pastogę), už butą Laisvės al. 15A-4 – 220 tūkst. eurų. Po
derybų kaina sumažinta 113 tūkst. eurų.
Derybose, pasak rašto, buvo siekiama „ekonomiškai pagrįsto
ir šalims priimtino rezultato“, atsižvelgiant į rinkos vertes, savivaldybės
poreikį ir savininkų pateiktus kainos pagrindimo argumentus. Kokie tai
argumentai, dokumentuose neatskleidžiama. Pardavėjų vardai juose taip pat
nenurodomi.
Derybas vedė administracijos direktoriaus Tado Metelionio
rugsėjo 23 d. įsakymu sudaryta komisija, kuriai vadovavo D. Valiukas. Spalio 20
d. ji patvirtino derybų rezultatus.

Laisvės al. 15A / R. Tenio nuotr.
Siekia valdyti visą kompleksą
Savivaldybei pastate Laisvės al. 15A jau priklauso 606,61
kv. m ligoninės patalpų, 8,63 kv. m negyvenamųjų patalpų ir 89/100 pastogės.
Visa tai, kaip ir kiti buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės komplekso
pastatai, liepą įtraukta į viešame aukcione parduodamo turto sąrašą. Kompleksą
ketinama parduoti kaip vieną objektą.
Taip pat skaitykite
Administracija teigia, kad nupirkus privačius butus visas
pastatas priklausytų savivaldybei, o aiški nuosavybės struktūra didintų
komplekso patrauklumą pirkėjams. „Neįsigijus privataus turto, pastate išliktų
kelių savininkų nuosavybė, o tai galėtų mažinti aukciono objekto patrauklumą,
potencialių pirkėjų ratą ir siūlomą kainą“, – rašoma dokumente.
Plojimai 0Lankytojai 0








