Šalčiai Kaune didina vandentiekio avarijų skaičių: su atlydžiu laukiama naujos bangos

Paskutinėmis dienomis besilaikantys itin smarkūs šalčiai lėmė, kad daugėjo vandentiekio avarijų. Vis dėlto, pasak bendrovės „Kauno vandenys“ generalinio direktopriaus Ramūno Šulskaus, situacija yra valdoma, o žmonės be vandens lieka ne ilgiau dviejų-trijų valandų.

„Jeigu taip įprastai apie vieną-du būna ženklesnius trūkimus vandentiekio, tai dabar turime į dieną tris-keturis“, – žurnalistams pirmadienį sakė R. Šulskus.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2026/01/31/skaitytojai/kaunietis-mieste-bus-didele-nemokama-ciuozykla/

Pasak jo, šaltąjį savaitgalį apie 70 proc. trūkimų buvo įvadiniuose, mažesnio skersmens vamzdynuose.

„O didelių skersmenų vamzdynų, tai, sakyčiau, gal trečdalis iš to bendro kiekio yra“, – kalbėjo jis.

Pasak Kauno vandenų vadovo, ketaus vamzdžiai nuo šalčio sujudėjus gruntui dažnai sulūžta. Tuo metu polietileniniai vamzdžiai nuo šalčio susitraukia ir būna, kad išsineria.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2026/01/30/skaitytojai/kaunieciai-pranesa-apie-trukusius-vandentiekio-vamzdzius/

„Turėjome atvejį, kai išsinėrė adapteris nuo tvirtinimo. Tokio pobūdžio avarijos. Bet turiu pastebėti, kad operatyviai likviduojame avarijas – tikrai nepalikti buvo ilgiau nei kelioms valandų daugiabučiai ar panašiai be vandens, tikrai dirba sustiprintos brigados mūsų vandentiekio ir papildomi resursai, tiek ir rangovų, kurie remontuoja avarijas“, – kalbėjo jis.

„Tai, sakyčiau, situacija taip, iššūkių yra, bet ji valdoma“, – pridūrė Kauno vandenų vadovas.

Jo teigimu, siurblinės dirba įprastu režimu, vandens slėgiai yra užtikrinami, todėl nepatogumų vartotojams, jeigu jie nėra tiesiogiai paliesti avarijos, neturėtų kilti.

R. Šulskus taip pat teigė negalintis išskirti vieno vamzdžių tipo – senų ar pakeistų – kurie šalčiui būtų mažiau atsparūs. Pasak jo, daugiau lemia tai, ar juos pasiekia įšalas: atvirose teritorijose jis prasismelkia daugiau kaip metrą, ten, kur jos yra uždaresnės, užklotos sniegu – iki metro.

Pasak jo, avarijų dėl grunto judėjimo laukiama ir polaidžio metu.

„Aišku, natūralu, kad yra šalčio įtaka. Tai yra trūkimai didžiąja dalimi atsitinka dėl grunto sujudėjimo: esant šalčiui gruntas kilnojasi ir sujudėjus įtrūkimai atsiranda. Taip kad kad dar tų trūkimų iš patirties mes laukiame ir kada bus atšilimas, polaidis, vėl gruntas kažkiek atšilus juda ir vėl dažnai būna taip, iš praktikos, kad yra taip“, – kalbėjo Kauno vandenų vadovas.

Pasak jo, ši situacija panaši visuose Lietuvos didmiesčiuose.