Klausia kauniečiai: kodėl vėl ardomas neseniai sutvarkytas Gedimino gatvės skveras?

„Sveiki, kodėl išardytas neseniai atrekonstruotas „Auksinių dantukų“ skveras, esantis Gedimino gatvėje?“, - teiravosi pastabus kaunietis.

„Kas vyksta Kaune“ klausimus dėl pačiame miesto centre, Gedimino g. 32 skvere vykdomų darbų Kauno miesto savivaldybei išsiuntė dar praėjusią savaitę. Vis dėlto, savivaldybė į klausimus atsakė viešu spaudos pranešimu.

Kaip teigiama šiandien išplatintame pranešime, Kęstučio ir Gedimino gatvių sankirtoje esančiame skvere iškils paminklas visuomenininkui, tautinio atgimimo veikėjui – Petrui Vileišiui.

Iškilią asmenybę, savo darbais ir idėjomis formavusią modernios, išsilavinusios ir kultūringos tautos viziją, įamžins Ukrainos skulptorių sukurtas monumentas. Jį miestui dovanoja kultūros mecenatas dr. Pranas Kiznis.

Naujausias akcentas – monumentas Petrui Vileišiui. Istorinė asmenybė liejama iš bronzos, realaus dydžio. Joje kostiumu pasipuošęs P. Vileišis sėdi ant dekoruotos kėdės, laikysena perteikia rimtį ir pasitikėjimą savimi: viena koja užkelta ant kitos, rankos ramiai padėtos ant kelių bei porankio, praneša Kauno miesto savivaldybė.

Povyza atkartota iš nuotraukos, kuomet visuomenininkas dar buvo jaunas. Kompozicija sukurta ant postamento, papuošto apskritu ornamentu, jame įkomponuoti reljefiniai motyvai, primenantys knygų nugarėles.

Iniciatorius skulptūrai numatęs Kęstučio ir Gedimino gatvių sankryžoje esantį skverą. Tai lengvai pasiekiama, matoma ir lankoma vieta, todėl paminklas taptų istorinės atminties ženklu, gyvu miesto kultūrinio peizažo elementu, kviečiančiu miestiečius ir svečius susipažinti su Vileišio asmenybe ir nuopelnais, domėtis Lietuvos praeitimi, skatinti patriotiškumą bei visuomeniškumą.

Pažymima, jog tai bus antroji skulptūra, kurią kultūros mecenatas dr. Pranas Kiznis kartu su žinomais Ukrainos skulptoriais Olesiu Sidoruku ir Borisu Krylovu dovanoja Kaunui. Praėjusiais metais Ramybės parke įamžintas Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis.

Be to, 2018 m. liepos 5 d., švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, ties Kauno pilimi pastatyta „Laisvės kario“ skulptūra taip pat buvo sukurta ukrainiečių skulptorių, o prie jos sukūrimo svariai finansiškai prisidėjo dr. Pranas Kiznis.

Reiktų paminėti ir tai, kad Kauno savivaldybės išplatintame pranešime nebuvo atsakyta į „Kas vyksta Kaune“ užduotą klausimą - ar atliekant 2023 metais pasibaigusią skvero rekonstrukciją nebuvo galima numatyti ten iškilsiančio paminklo?

Petras Vileišis (1851–1926) – inžinierius, leidėjas, mecenatas ir visuomenės veikėjas, palikęs gilų pėdsaką švietimo, kultūros ir infrastruktūros srityse. Savo gyvenimu ir veikla jis stiprino tautinę savimonę.

Kaip rašo Kauno miesto savivaldybė, būdamas tiltų ir geležinkelio statybos specialistas, jis vadovavo svarbiems infrastruktūros projektams Lietuvoje ir užsienyje. Spaudos draudimo metais P. Vileišis kartu su kitais lietuviais geležinkelininkais padėdavo knygnešiams gabenti draudžiamas knygas, užtikrindamas lietuviško žodžio ir idėjų sklaidą.

Nepaprastai svarbus jo indėlis švietime – savo lėšomis jis rėmė lietuviškų mokyklų steigimą, finansavo kalbos kursus, jaunimo ugdymo iniciatyvas, tikėdamas, kad tik išsilavinusi tauta gali sukurti stiprią valstybę. Kaune ir Vilniuje steigė spaustuves, leido knygas bei pirmąjį legalų lietuvišką dienraštį. Per gyvenimą išleido apie 100 lietuviškų leidinių – nuo grožinės literatūros iki mokslo populiarinimo knygelių.

Tarpukariu P. Vileišis gyveno Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje. Dirbo Susisiekimo ministerijoje, vadovavo Inžinierių korpusui, prisidėjo prie valstybės infrastruktūros kūrimo, buvo aktyvus visuomenininkas. Už nuopelnus Lietuvai, Seimas jam paskyrė valstybinę pensiją. P. Vileišis mirė 1926 m. rugpjūčio 12 d. Palangoje. Iškilmingai palaidotas Kauno Šv. Petro ir Pauliaus arkikatedros bazilikos rūsyje, o 1935 m. kovo 22 d. palaikai perlaidoti Vilniaus Rasų kapinėse Vileišių šeimos kape.

Jo asmenybė Kaune įamžinta dar esant gyvam: 1926 m. – jo vardu pavadinta gatvė. 1929 m. atidarytas Petro Vileišio tiltas per Nerį. Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje, svarbiausių valstybės kūrėjų panteone, 1939 metais įrengtas paminklinis Bernardo Bučo sukurtas biustas. Nepriklausomoje Lietuvoje P. Vileišio vardu pavadinta ir Kauno mokykla, Kauno technologijos universitetas paskelbė jį garbės daktaru, teigiama pranešime.