Kauniečiai sunerimo dėl mieste tvyrančio dūmų kvapo

Vėlų sausio 12-osios vakarą naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ sulaukė keleto kauniečių pranešimų apie mieste juntamus nemalonius kvapus.

Gyventojai teigė skirtingose Kauno vietose jaučiantys dūmų ir degėsių kvapą.

Pasak skaitytojų, kvapai buvo juntami ne viename Kauno mikrorajone – miesto centre, Aleksote, Šilainiuose ir Dainavoje. Kai kurie kauniečiai nurodė, kad kvapas vietomis buvo intensyvus ir sukėlė nerimą.

„Gal žinote, kas darosi Dainavos rajone ir aplink? Baisus ir stiprus dūmų kvapas jaučiamas namuose, tvyro rūkas, lauke išvis neįmanoma būti“, - rašė skaitytoja.

„Šį vakarą pastebėjome dūmus centro rajone ir pajutau smalkių kvapą namuose. Pravėrus langą supratau, kad šis kvapas sklinda iš lauko. Ar Kaune kas nors degė? O gal galėjo susidaryti smogas?“, - rašė ir kitas skaitytojas.

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės tyrimų skyriaus specialistai informuoja, kad vyraujant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms (šalti, ramūs ir sausi orai), sausio 12 dieną kietųjų dalelių KD10 paros ribinė vertė viršyta Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Jonavoje.

„Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis padidėjęs, tačiau tai nėra smogas. Smogo terminą taikytume, jei tuo pat metu šaltuoju metų laiku aplinkos oro užterštumo normas viršytų ne tik kietųjų dalelių, bet ir sieros dioksido (SO2) koncentracija“, - teigia Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Aplinkos oro užterštumo padidėjimui visoje šalyje įtakos turėjo ne tik meterologinės sąlygos, bet ir vietiniai taršos šaltiniai – šiluminės energijos gamyba energetikos įmonėse ir individualiuose namuose bei transporto keliama tarša.

„Oro kokybę lemia keli kartu veikiantys veiksniai: nepalankios meteorologinės sąlygos teršalams sklaidytis (sausos , šaltos, be stipresnio vėjo žiemos dienos) ir vietinių taršos šaltinių išmetamas teršalų kiekis, kuris šaltomis žiemos dienomis ypač padidėja dėl privačios ir viešosios šilumos gamybos deginant kurą. Kietasis kuras (malkos, medienos granulės, briketai, anglys ir pan.) yra plačiai Lietuvoje naudojamas ir taršus kuras, todėl, be abejo, tai yra viena iš oro užterštumo kietosiomis dalelėmis padidėjimo priežasčių“, - teigia V. Bimbaitė.

Specialistė teigia, kad sausio mėnesį trumpalaikių oro taršos epizodų rizika Kaune yra didesnė dėl intensyvesnės šilumos gamybos ir kitų taršos šaltinių, tačiau faktiniai taršos rodmenys labai priklauso nuo vyraujančių meteorologinių sąlygų.

„Pavyzdžiui, 2025 m. sausį nebuvo fiksuota kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų nei vienoje oro kokybės stotyje (tame tarpe ir Kaune), nes pernai metų sausį vyravo nežiemiškai šilti, drėgni orai. Na, o esant stipresniam atšalimui, koks tęsiasi šią savaitę, silpnam vėjui, sąlygos teršalams kauptis aplinkos ore susidaro palankios ir dažnu atveju viršijamos normos“, - aiškina specialistė.

Prognozuojama, kad sausio 13-14 dienomis visoje šalyje aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis taip pat gali būti padidėjęs – išlieka KD10 paros ribinės vertės viršijimo tikimybė.

Sužinoti apie visų Lietuvoje esančių automatinių oro kokybės tyrimų stočių duomenis ir oro užterštumo lygį, susipažinti su Agentūros specialistų parengtomis artimiausių dienų oro kokybės prognozėmis, vertinimu, rekomendacijomis dėl padidėjusio oro užterštumo galima čia.