Kauniečiai iš apyvartos išimtais smulkiais centais atsikrato juos išmesdami į Laisvės alėjos fontaną

Beveik kasdien tenka praeiti pro pagrindinį miesto fontaną, esantį Laisvės alėjoje. Ir visada, vedinas žurnalistiniu smalsumu, žvilgteliu, kas yra jo dugne. Ten kartais būna įvairių šiukšlių, bet dažniausia ir kažkiek smulkių pinigėlių. Ne kartą teko matyti, kaip jas „žvejoja“ į fontaną įsibridę centro varguoliai ar paaugliai.

Tačiau, kai antradienio popietę kulniuodamas pro šalį vėl žvilgtelėjau į fontano dugną, akivaizdžiai matėsi, kad smulkių monetų fontane - aiškiai daugiau nei įprastai. (

Gaila, bet nuotraukose dėl vandens blizgėjimo tą visumą parodyti labai sudėtinga – M. P.).

Sunku pasakyti, kiek jų ten buvo, bet apėjus aplink fontaną, apytiksliai suskaičiavau daugiau nei šimtą. Tad sudėjus gautųsi apie du ar net daugiau eurų. Nors nesu tikras, tačiau nesunkiai spėjau, kodėl jų ten tiek daug.

Išspręsti šį „rebusą“, tiksliau patvirtinti mano spėliones, padėjo pro šalį ėjęs vertėjas Jeronimas Brazaitis.

Jis beveik kasdien „kaip į darbą“ atkulniuoja į gretimai esančią Vinco Kudirkos viešąją biblioteką ir antro aukšto skaitykloje įsitaisęs kampe, tiesiai prieš fontaną, verčia vieno iš žymiausių airių rašytojo Džeimso Džoiso (angl. James Joyse) kūrinius. (Apie tai atskira tema ateičiai – M. P.

„Dažnai šiomis dienomis matau per langą kaip žmonės meta monetas. Nežinau kodėl, bet spėju dėl to, kad jos po išėmimo iš apyvartos daugeliui tik bereikalingas balastas piniginėje“, - spėliojo J. Brazaitis.

Paklaustas, ar pats nenorėtų patuštinti jomis ir savo piniginę, Jeronimas susimąstė. „Žinai, gera mintis, tuoj pažiūrėsiu, ar jų turiu“, - nusijuokė vertėjas.

Pasirodo turėjo, ir visai nemažai, apytiksliai, smulkiomis monetomis, gal kokius 20 centų. Ilgai nedvejojęs, nusijuokęs Jeronimas švystelėjo juos į fontaną.

„Man laimės ir viso kito kaip ir užtenka. Bet tie smulkūs variokai, tikiuosi, nudžiugins tuos, kurie juos surinks“, - mostelėjo ranka atsisveikindamas J. Brazaitis.