Į Kauno savivaldybės akiratį pateko dešimtmečius jai nerūpėję sandėliukai

Tiesa, pagal savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjos Jolantos Žemaitienės pasirašytą Aiškinamąjį raštą, sprendimas susijęs su pagalbinio ūkio paskirties pastatais ar jų dalimis A. Juozapavičiaus pr. 30, A. Juozapavičiaus pr. 85, Kapsų g. 90, Klevų g. 3, Kranto al. 19, J. Mateikos g. 38, Obuolių g. 7, K. Petrausko g. 9, Vokiečių g. 73, Mosėdžio g. 62 ir pagalbinio ūkio paskirties pastato – kiemo rūsio Klevų g. 3, 17/100 dalimi, kurių nuosavybė Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota.

Tačiau visas šis aukščiau išvardintas nekilnojamasis turtas yra gyvenamosiose valdose, apskaitomas savivaldybės buhalterinėje apskaitoje. Jei gyventojai kai kuriais tokiais sandėliukais dabar naudojasi, tai ateityje gali šią galimybę prarasti.

Pažymėtina, kad iki 1994 gegužės pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990-02-12 priimtas Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai).

1994-05-17 dalis teisės aktų buvo pakeisti ar papildyti, todėl nuo tada pripažįstama ir antra viešosios nuosavybės teisės forma – savivaldybių nuosavybė. Jai turtas priskiriamas įstatymų nustatyta tvarka perduodant valstybės nuosavybės objektus.

Sandėliukai bei kitas NT paminėtais Kauno adresais iki šiol nebuvo perduotas Kauno miesto savivaldybei, nors ši į savo apskaitą sandėliukus seniai įtraukė. Šiuo metu įstatymai ir kiti teisės aktai nurodo, kad savivaldybės savo nuosavybėn gali perimti tai, ką apskaitoje įregistravusios bei valdančios.

Tokiais NT objektais yra neprivatizuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos, gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, gatvės ir vietinės reikšmės keliai, paminklai, skulptūros, fontanai, netgi - memorialiniai akmenys.

Savivaldybių nuosavybėn priskiriamas išvardintas turtas, kuris faktiškai buvo savivaldybių teritorijoje iki 1998 metų ir nebuvo perimtas savivaldybių nuosavybėn. Tačiau net ir rūsio dalies ar apleisto, benamiams prieglobsčiu tampančio sandėliuko perėmimui iš valstybės į savivaldybės nuosavybę reikalingas miesto tarybos sprendimas. Nes, „įregistravus nuosavybės teises į sprendimo projekte nurodytus pastatus, jų dalis, patalpas, turto savininkas – Savivaldybės taryba galės priimti sprendimus dėl tolimesnio šio turto dalių panaudojimo.“

Aiškinamajame rašte minimos ir galimos neigiamos pasekmės: „savivaldybė, turto nevaldydama nuosavybės teise, negalės priimti sprendimų dėl tolimesnio jų panaudojimo. Pastatai gali likti bešeimininkiais, nebus vykdoma įstatymų tvarka numatyta jų priežiūra.“ Dėl to susirūpinimą išreiškė valstybės tarnautojai iš Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus.

Kiek dar liko valstybei priklausančių, neprivatizuotų sandėliukų miesto teritorijose, o kurie iš jų kažkam trukdo „plėsti Kauną“, gera infrastruktūra aprūpintose ir patraukliose statyboms vietose, informacija apie tai viešai nepateikta nei politikams, nei visuomenei.