Savivaldybei nepavyko teisme pasiekti pageidaujamo rezultato, - nors atsakovas D. P. skolas už jai priklausančio būsto nuomą privalės sumokėti, bet Kauno miesto savivaldybės prašymą nutraukti buto nuomos sutartį ir iš jo iškeldinti nuomininką teismas atmetė. Gruodį Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, gavusi ieškovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą bei veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą.
Savivaldybė skundė Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje pagal jos ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Ieškovė (Kauno savivaldybė) prašė priteisti iš atsakovo 4 057,11 Eur skolos, susidariusios nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2024 m. balandžio 30 d., 88,12 Eur delspinigių, iš viso 4 145,23 Eur. Taip pat - 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki jo sprendimo visiško įvykdymo.
Ir dar prašyta teismo nutraukti 2022 m. spalio 12 d. sudarytą tarp jos bei nuomininko savivaldybės būsto nuomos sutartį ir iškeldinti D. P. iš gyvenamųjų patalpų su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Asociatyvi / D. Labučio / ELTA nuotr.
Žadėjo suteikti socialinį būstą...
Buvusiame bendrabutyje D. P. (nuo 2003-ųjų) gyveno iki pastato renovacijos ir paskirties pakeitimo – įsteigiant savarankiško gyvenimo namus bei dalį ploto panaudojant socialiniams būstams. Prieš keletą metų, kai savivaldybė parengė buvusio bendrabučio renovacijos projektą, kurį vėliau sklandžiai įgyvendino, neįgaliam bedarbiui buvo pasakyta, kad atnaujintame pastate jis gyventi negalės.
D. P. teismui nurodė, kad iš ankstesnio gyvenamojo būsto teismo sprendimu jis buvo iškeldintas, pakeitus buto paskirtį, ir įkeldintas į kitą butą seniai remonto laukiančio namo penktajame aukšte. Neįgalaus, bedarbio, vienišo, socialiai remtino nuomininko vertinimu, nuomos sutartis su juo buvo sudaryta priverstinai. Ji terminuota, iki bus jam suteiktas
socialinis būstas.
„Butas yra prastos būklės: jis įrengtas penkiaaukščio bendrabučio tipo namo penktame aukšte, pastate nėra lifto, todėl atsakovui, kaip neįgaliam asmeniui, sunku pasiekti butą. Buto remontas darytas labai seniai. Atsakovui nebuvo suteiktas raktas nuo rūsio, nors jam skaičiuojami mokesčiai ir už rūsio patalpose sunaudotą elektrą. Elektros instaliacija bute netvarkinga, – dalį rozečių ir jungiklių atsakovas susitvarkė pats, tačiau ieškovė atsakovui šių išlaidų nėra kompensavusi“ (citata iš Vilniaus apygardos teismo nutarties).
Dviejų kambarių butas, kuriame neįgalus (50 proc. darbingumo lygis nustatytas prieš 20 metų) asmuo apgyvendintas, yra daugiau nei 50 kv. m ploto. O svarbiausia, kad savivaldybės nustatyta nuomininkui D. P. buto nuomos kaina beveik sutampa su šiam neįgaliam bedarbiui, nuo 2020-ųjų registruotam Užimtumo tarnyboje, valstybės skiriama pašalpa.
Beje, pirmosios instancijos
teismas „priverstinės nuomos“ argumentą atmetė. Nustatyta, jog D. P. išnuomotame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą bei jame gyvena, todėl privalo mokėti nuomos mokestį. Priteisęs mokėti per buto nuomą susidariusias skolas, kitą dalį Kauno savivaldybės ieškinio teismas atmetė.
Pinigai / R. Tenio nuotr.
Neįvertintos galimybės
Pirmosios instancijos teismo nutartyje, paskelbtoje pernai gegužę, paminėta, kad atsakovas turi finansinių sunkumų. Tačiau
Kauno miesto savivaldybė, apgyvendindama iš buvusio bendrabučio iškeldintą neįgalų asmenį, neįvertino jo galimybės mokėti buto nuomą.
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų duomenų
teismas nustatė, kad D. P. pajamas nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 229,72 Eur išmoka per mėnesį, o 2024 metais ji 206,64 Eur per mėnesį. Tuo tarpu vienišam asmeniui skirto 2-jų kambarių nuoma per mėnesį – 210 eurų. Nuomininkas, beje, įsiskolino ir kai kurių komunalinių paslaugų teikėjams.
Pernai pavasarį posėdžiavęs pirmosios instancijos
teismas pažymėjo, kad nuomos sutartis su atsakovu D. G. buvo sudaryta terminuotai, įsipareigojant ateityje suteikti jam socialinį būstą. Tačiau
Kauno miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, kad per buto nuomos laikotarpį D. P. būtų siūliusi bent vieną socialinį būstą.
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
„Pasvėrus“ visas nurodytas aplinkybes
Teismas sprendė, kad
Kauno miesto savivaldybė, ieškovė, sudarydama su nuomininku buto nuomos sutartį, netinkamai įvertino jo, kaip paramos būstu reikalingo asmens, realias finansines galimybes mokėti buto nuomą. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė iki šiol neįvykdė įsipareigojimo suteikti atsakovui socialinį būstą, nors būtent tokios sąlygos pagrindu ir buvo sudaryta nuomos sutartis. Šis vienišas bedarbis, neįgalus asmuo, kuriam neįgalumo lygis nustatytas iki 2045 m. rugpjūčio 3 d., kitos gyvenamosios vietos neturi.
Savo ruožtu turtingo, antrojo pagal didumą Lietuvos miesto savivaldybė aiškino, kad... dėl socialinio būsto suteikimo nuomininkas į ją nesikreipė. Kitą vertus, ji teisme nenurodė, kokių veiksmų ėmėsi suteikti D. P. pažadėtą socialinį būstą ar padėti tam vienišam neįgaliam, į skolas įklimpusiam socialiai remtinam kauniečiui susitvarkyti dokumentus, reikalingus socialiniam būstui gauti.
„Atsižvelgdamas į atsakovo neįgalumą, itin sunkią finansinę padėtį, aplinkybę, kad buto nuomos mokestis prilygsta atsakovo mėnesio pajamoms, į tai, jog ieškovė nesiėmė veiksmų suteikti atsakovui socialinį būstą ar taikyti lengvatų kaip socialiai remtinam asmeniui, pirmosios instancijos
teismas sprendė, kad nėra pagrindo nutraukti Nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos“ (citata iš 2025-ųjų gruodį priimtos Vilniaus apygardos teismo nutarties).
Šis apeliacinį Kauno miesto savivaldybės skundą išnagrinėjęs
teismas paliko galioti 2025-ųjų gegužę pirmosios instancijos teismo paskelbtą sprendimą.