Žvalgybininkams siūloma leisti naudoti sprogmenis, kurį laiką sekti asmenis be teismo sankcijos

Už tokį Krašto apsaugos ministerijos parengtą projektą antradienį po pateikimo balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo du, 11 susilaikė. Toliau jį svarstys parlamentiniai komitetai.

„Sudaromos sąlygos ne tik rinkti informaciją, bet ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – pristatydamas siūlomus Žvalgybos įstatymo pakeitimus sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

Pataisose numatyta, kad žvalgybos uždavinys yra ne tik prognozuoti ir nustatyti išorės rizikos veiksnius, pavojus, grėsmes, kaip yra dabar, bet ir juos šalinti.

Išskirtiniais atvejais, kai turima informacijos apie pavojus ir grėsmes, galinčius padaryti žalą nacionaliniam saugumui bei valstybės interesams, ir siekiant juos užkardyti, siūloma leisti žvalgybininkams be teismo leidimo sekti asmenis ir jų susirašinėjimą, patekti į patalpas, transporto priemones, stebėti piniginių srautų judėjimą.

Anot projekto, tokiu atveju žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgaliotas pavaduotojas per 24 valandas turėtų kreiptis į teismą ir gauti jo leidimą tęsti veiksmus.

Jeigu toks leidimas nebūtų duodamas, žvalgyba privalėtų nedelsiant apie tai informuoti žvalgybos kontrolierių, pateikti jam sprendimą dėl duomenų rinkimo, teismo nutartį ir sunaikinti surinktą informaciją.

„Gerais norais yra pragaras grįstas“, – siūlomą projektą apibūdino Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Zuokas.

Jo teigimu, specialiosios tarnybos jau turi užtektinai įrankių ir galimybių užkardyti priešiškas veikas.

Žvalgybos pareigūnams taip pat norima leisti slapta gauti asmens pirštų atspaudų, balso, kvapo ir kitus pavyzdžius, įsigyti sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas.

Pasak projekto, sprogmenys ir sprogstamosios medžiagos, kaip dabar tarnybinis ginklas, galėtų būti panaudotos išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina.

Be kita ko, siekiant užkardyti pavojus siūloma nustatyti galimybę žvalgybos tarnybai į pagalbą pasitelkti pagrindines kriminalinės žvalgybos institucijas.

Projektu taip pat siūloma gerinti žvalgybininkų socialines garantijas – būtų mokamos specialios išmokos už kiekvieną penkerių metų tarnybos laikotarpį, nustatomos kompensacijos sveikatos sutrikdymo atveju, kelionės išlaidų atlyginimo galimybės, išplečiamas artimųjų, kuriems būtų garantuota apsauga, sąrašas.

Be to, atsisakoma 55 metų amžiaus cenzo reikalavimo žvalgybos institucijų vadovams.

Panašų projektą norėta siūlyti dar praėjusios kadencijos Seime, tačiau tuomet jo pateikimas pristabdytas, siekiant parengti įstatymų pataisas, nustatant didesnius žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimus.