Viceministras: pereiname nuo pavienių kontrmobilumo priemonių į vientisos gynybos linijos vystymą

„Šiandien mes pereiname nuo pavienių inžinerinių kontrmobilumo priemonių sumanymo, kuris iki šiol buvo vystomas, prie vientisos gynybos linijos į gylį vystymo“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu sakė viceministras.

Pasak T. Godliausko, kartu su Latvija ir Estija vystoma Baltijos šalių gynybos linija ir Lenkijos įgyvendinamas „Rytų skydo“ projektas rudenį bus sujungti kariniame operaciniame lygmenyje.

„Politiniame lygmenyje jau esame susijungę“, – teigė T. Godliauskas.

Viceministro teigimu, Lietuvos gynybos linija bus sudaryta iš trijų ešelonų.

Pirmoji apsaugos zona bus priemonės, vystomos iki 3 kilometrų nuo išorinės valstybės sienos, antroji – iki 20 kilometrų, trečioji – iki 50 kilometrų.

„Mes norime sukurti trijų sluoksnių operacinį pajėgumą, kuris sujungtų natūralias kliūtis, gynybines kliūtis, technines kliūtis ir atitinkamai per teisėkūrą ir institucinį koordinavimą, įgalintų tiek karinių veiksmų, tiek institucijų veiksmų suderinamumą“, – teigė T. Godliauskas.

Pirmąjį gynybos ešeloną sudarys prieštankiniai grioviai, kontrmobilumo priemonės, tokios kaip „drakono dantys“, taip pat minavimui paruošti laukai, fortifikuoti atramos punktai su tranšėjomis.

Antrajame ir trečiajame ešelone – melioracijos grioviai, inžinerinių priemonių parkai, tiltai, paruošti sprogdinimui, užblokuoti prietilčiai, fortifikuoti atramos punktai, kirtimui pakelėse paruošti medžiai.

„Kalbant ypač apie pirmąjį ešeloną, tai artimiausiu metu, ką mes norime padaryti, tai įgyvendinti pasienio postų blokavimą, pasiruošti kelių, kurie išeina į Baltarusijos ir Rusijos pasienį, blokavimą, pasiruošti įrengti atramos punktus“, – kalbėjo T. Godliauskas.

„Prie gynybinių kliūčių priskirčiau ir mūsų tikslus sustiprinti Klaipėdos uosto priėjimų apsaugas ir čia yra numatytos jau priemonės, kurios yra įsigyjamos“, – teigė jis.

KAM gegužę skelbė, kad baigiamų įrengti 27 kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkų skaičius bus padidintas iki 50. T. Godliauskas sako, kad papildomi parkai bus įrengti iki 2027 metų.

„Tai nėra kažkoks apribojimas, nes atsižvelgiant į karinį planavimą, regioninius planus ir į karinius detalizuotus poreikius, tų parkų arba tų priemonių gali būti, kad reikės ir daugiau“, – kalbėjo viceministras.

Pasak jo, darbai su uždarytų pasienio postų fortifikavimu, kelių paruošimu blokavimui numatyti rugsėjo-spalio mėnesiais. Taip pat jau ruošiamasi ir atramos punktų įrengimui, tam prireiks ir žemės paėmimo iš gyventojų.

„Paruošiamieji darbai, susiję su atramos punktais ir įsigijimais, irgi bus pradėti artimiausiu metu, o paskui pats įrengimas, procedūrų derinimas irgi bus atliekamas artimiausiu metu“, – sakė T. Godliauskas.

Kalbėdamas apie galimą infrastruktūros minavimą, pavyzdžiui, galimybę įdėti sprogmenis po tiltais, pasak viceministro, prevenciškai tai nebus daroma, dabar dirbama paruošiant tiltų konstrukcijas sprogmenų įdėjimui.

Didelis dėmesys numatytas ir oro gynyboje saugant sieną, čia, anot T. Godliausko, planuojamos šimtamilijoninės investicijos.

„Oro gynyba, antidroninės sistemos, stebėjimas ir naikinimas. Ilgalaikėje perspektyvoje jau mes buvome numatę netoli 300 mln. eurų investicijų, kaip tik šiuo metu krašto apsaugos ministrė irgi derina dar vieną didžiulį paketą, kuris siektų 400–500 mln. eurų investicijų, kurios būtų skirtos sustiprinti pasienio ir bendrai valstybės oro gynybos sistemas“, – teigė viceministras.

Pastarąjį mėnesį Lietuvoje fiksuotas dviejų rusiškų dronų įskridimas į oro erdvę, anot T. Godliausko, leido nustatyti, kad saugant sieną sunkiau nustatyti žemai skraidančius oro objektus.

„Oro gynybos sistemų, radarų, elektroninės kovos priemonių, kurios pagrinde būtų skirtos kovoti jau nuo pasienio – tam tikri dalykai yra pradėti ir papildomas įsigijimas bus pradėtas čia ir dabar. (...) Mes turime turėti integralią oro gynybos sistemą, kuri stebi, mato ir gali naikinti“, – teigė viceministras.

Visą planą planuojama išvystyti per 10 metų, tam skiriant 1,1 mlrd. eurų. Didelę dalį ketinama skirti minų įsigijimui, anksčiau skelbta, kad tam numatyta 800 mln. eurų.

Pasak T. Godliausko, gynybos linijos įrengimas finansuojamas iš šalies krašto apsaugos biudžeto, skolintų lėšų ir Europos saugumo veiksmų programos (SAFE) skiriamų paskolų.