Valdantiesiems užsimojus mažinti Medijų rėmimo fondo finansavimą – griežta „Reporterių be sienų“ reakcija

Penktadienį atnaujinusi 2026-2028 m. biudžeto projektą Vyriausybė nusprendė sumažinti visų Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų biudžetus. Visgi Medijų rėmimo fondo (MRF) biudžetas bus mažinamas daugiausiai iš visų Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų – net 555 tūkst. eurų, toks nurėžimas galiotų trejus metus iš eilės. Šiemet MRF biudžetas siekė 10,4 mln. eurų, tad kitąmet fondo biudžetas būtų apie 9,9 mln. eurų.

Tokie Vyriausybės ir Kultūros ministerijos ketinimai susilaukė prieštaringų reakcijų iš politikų. Konservatorius Mindaugas Lingė Vyriausybės ketinimus kritikavo savo „Facebook“ paskyroje ir svarstė, ar valdantieji nebando keršyti kultūros sektoriui ir žurnalistams už rengiamus protestus.

„Beje, dar viena svarbi ir iškalbinga detalė – didžiausia pjaunama suma 555 tūkst. eurų - nuo Medijų rėmimo fondo. Būtent tos įstaigos, kurios funkcija stiprinti žiniasklaidą. Laisvas žodis šiuo metu atakuojamas labiausiai“, – feisbuke rašė M. Lingė.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, jog fondo biudžetą mažinti buvo svarstoma ir anksčiau, be to, finansavimas mažinamas ir kitoms ministerijoms.

„Čia tikrai ne [kerštas]. Kada Ignotas [Adomavičius] buvo paskirtas ministru, mes pirmomis dienomis, penktadienį, pirmadienį, antradienį, kaip tik sėdėjome su biudžetu. Buvo papildomai surasta pinigų kultūros sektoriaus darbuotojams, tada mes kalbėjome apie medijų fondą, kad gali pritrūkti pinigų, kurie yra būtini, kadangi visiems buvo nustatyta proporcingai susimažinti finansavimą, (...) visoms ministerijoms buvo tas dalykas. Atėjus ministrei Vaidai [Aleknavičienei] tai programai buvo sumažintas [finansavimas], nėra jokio keršto – kažkodėl jie nekalba, kad Aplinkos sektoriui sumažinta 5 proc., VRM sektoriui 5 proc. sumažinta. Opozicija pasiima karštą segmentinę temą ir bando ją iškelti“, – laidos metu teigė R. Žemaitaitis.

Nors R. Žemaitaitis aiškiai neišsakė, ar pritaria fondo mažinimui, politikas nurodė, jog jo manymu, fondas turėtų daugiau dėmesio skirti regioninės žiniasklaidos finansavimui. Tiesa, didžioji dalis MRF finansavimo ir taip skiriamas regioninei žiniasklaidai, be to, finansavimą skirsto ne politikai, o MRF taryba.

„Esu ne kartą sakęs, kad dalis nuo LRT įšaldyto finansavimo turėtų eiti regioninei spaudai.

Aš manau, kad mes kaip tik turime daugiau orientuotis į regioną, ten esančius šviesuomenės žmones, kurie kuria, daro. Rėmimo fondas neturėtų būti atgrasymui, propagandai“, – teigė „Nemuno aušros“ pirmininkas.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į žiniasklaidos laisvę ginančią organizaciją „Reporteriai be sienų“ ir paprašė įvertinti planuojamus MRF biudžeto mažinimus.

Atsakymą raštu pateikė „Reporteriai be sienų“ atstovas Pavolas Szalai – ekspertas valdančiųjų planus įvertino ypač neigiamai.

„Žiniasklaidos rėmimo fondas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį remiant piliečių prieigą prie pliuralistinių ir nepriklausomų naujienų Lietuvos regione. Vidurio ir Rytų Europoje toks efektyvus fondas yra retenybė. Apgailestaujame dėl plano drastiškai sumažinti jo apimtį“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ pateiktame atsakyme nurodė P. Szalai.

„Raginame valdančiąją daugumą ir Kultūros ministeriją prieš priimant galutinį sprendimą dėl fondo lėšų skyrimo konsultuotis su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant žiniasklaidos atstovus ir žurnalistus“, – pridūrė P. Szalai.

Savo ruožtu MRF vadovas Ruslanas Iržikevičius portalui 15min teigė, jog daugiau nei pusės milijono eurų nurėžimas kasmet trejus metus iš eilės stipriai atsilieps regionų žiniasklaidos finansavimui, kuris ir taip yra labai mažas, ir tautinių mažumų sektoriui.

Anot R. Iržikevičiaus, sprendimas mažinti fondo finansavimą buvo sutiktas netikėtai. Be to, šiuo metu vyksta Medijų rėmimo fondo konkursai, kai kurie projektai – jau įvertinti.

R. Iržikevičius portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė, jog jei kitąmet bus mažinamas MRF finansavimas, visų projektų finansavimas bus mažinamas pagal formulę, projektai iš naujo vertinami nebus. Todėl finansavimą iš fondo žiniasklaida turėtų gauti laiku.

Kaip skelbiama MRF internetiniame puslapyje, MRF taryba kreipėsi į Seimo narius dėl planuojamo finansavimo mažinimo – anot tarybos, fondo sumažinimas reikšmingai paveiks tokias prioritetines sritis kaip kultūros, regionų, tautinių mažumų ir diasporos žiniasklaida ir turės poveikį žiniasklaidos priemonių pliuralizmui.

Sprendimą mažinti MRF finansavimą kritikuoja ir žiniasklaidos asociacijos – kaip pranešė naujienų agentūra BNS, Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA) ir asociacija „Nacionalinė spauda“ išsiuntė bendrą laišką Vyriausybei ir Seimo kultūros komitetui.

„Esamoje geopolitinėje ir informacinėje situacijoje, kai didėja priešiškų valstybių vykdomų informacinių operacijų ir hibridinių grėsmių mastas, nepriklausomų viešosios informacijos skleidėjų kokybiškos veiklos užtikrinimas yra esminė visuomenės atsparumo stiprinimo priemonė. Manome, kad MRF finansavimo mažinimas kelia realią riziką silpninti žiniasklaidos sektorių“, – rašoma laiške.