Užsienio reikalų ministras ragina ES nares aktyviau jungtis prie specialaus Ukrainos tribunolo

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ragina Europos Sąjungos (ES) valstybes aktyviau įsitraukti į specialų tribunolą, skirtą teisti aukščiausius Rusijos pareigūnus dėl Maskvos agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą.

„Negalime leisti, kad Rusija bet kokia forma taptų savo pradėtos agresijos laimėtoja. Dėl to derybos dėl Ukrainos nepriklausomybės, suvereniteto ir teritorijos vientisumo nėra priimtinos“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime antradienį nurodė K. Budrys.

„Lietuva viena pirmųjų prisijungė prie specialaus tribunolo, kuriuo sieksime Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos režimų atsakomybės už nusikaltimus. Esame pasiruošę tęsti būtinus darbus, aktyviau įsitraukti raginame ir kitas ES partneres“, – pažymėjo ministras.

Taip jis kalbėjo viešėdamas Kyjive, kur Bučos žudynių metinių fone ES užsienio reikalų ministrai ir Bendrijos diplomatijos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas) susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, premjere Julija Svyrydenko, diplomatijos vadovu Andrijumi Sybiha, gynybos ministru Mykhailo Fedorovu, kitais Vyriausybės atstovais.

Pasak URM, susitikimuose K. Budrys akcentavo, kad siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos privalo būti užtikrinta tarptautinės teisės viršenybė ir teisingumas Ukrainos valstybei bei žmonėms.

Kaip rašė BNS, steigti specialųjį tribunolą teisti aukščiausio rango Rusijos pareigūnams už 2022-aisiais pradėtą invaziją į Ukrainą pernai birželį sutarė Europos Taryba (ET) ir V. Zelenskis.

Kovo pabaigoje ES pranešė pradėjusi procedūras, kad taptų steigiamąja šio tribunolo nare, kas blokui leistų atlikti pagrindinį vaidmenį tribunolo veikloje, įskaitant teisėjų ir prokurorų atranką.

Briuselis jau padėjo paruošti tribunolo steigiamuosius teisinius tekstus ir skyrė 10 mln. eurų jo operatyvinei sąrangai parengti. Siekį gauti steigiamosios narės statusą dar turi patvirtinti 27 ES valstybės.

K. Budrys taip pat pabrėžė Lietuvos įsipareigojimą Ukrainos pergalei prieš agresorę Rusiją, akcentavo Ukrainos narystės ES reikšmę.

„Toliau remsime Ukrainą politiškai, teiksime karinę, finansinę, energetinę ir humanitarinę paramą. Įsipareigojome Ukrainos saugumui ir gynybai kasmet skirti 0,25 proc. nuo BVP, aktyviai remiame Ukrainos atsigavimą“, – sakė ministras.

„Ilgesnėje perspektyvoje svarbu aktyviai dirbti dėl Ukrainos stojimo į ES ir užsibrėžti tikslą dėl narystės iki 2030 metų. Tai yra visos Europos geopolitinis tikslas, kurio įgyvendinimui turime spartinti visus parengiamuosius darbus“, – pažymėjo K. Budrys.

Jo duomenims, Lietuvos parama Ukrainos energetikos sektoriui viršijo 100 mln. eurų ir yra ženkli ES mastu.

BNS skelbė, kad 46 nares vienijanti ET – Prancūzijoje įsikūrusi žmogaus teisių institucija – yra atskira nuo ES. Tarybos narės yra 27 ES šalys, taip pat pagrindinės Europos valstybės, nepriklausančios blokui, kaip Turkija, Jungtinė Karalystė ir Ukraina.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) Hagoje jau išdavė V. Putino arešto orderį dėl Ukrainos vaikų grobimo, tačiau TBT neturi jurisdikcijos patraukti Rusiją baudžiamojon atsakomybėn už sprendimą pradėti invaziją, kitaip vadinamą agresijos nusikaltimu.

Specialus tribunolas teoriškai galėtų teisti aukšto rango pareigūnus, įskaitant V. Putiną.