Teisybės (?) paieškos negali baigtis sėkme nemokančiam pateikti ieškinio

Teismo nutartyje nei vardai, nei pavardės neminimos, tad pagal ginčo esmę tegalima žinoti, jog L. K. 2024 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. B., Kauno miesto savivaldybės administracijai, J. T. ir R. M. dėl nuolatinio reketo ir nelojalumo, prašydamas iš atsakovų priteisti 1 085 Eur sumą. Tačiau tų pačių mėtų gruodžio 30 dienos nutartimi Marijampolės apylinkės teismas ieškinį atsisakė priimti.

Ieškovui nurodyta, jog „ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytų reikalavimų, yra netinkamai parengtas, iš ieškinio nėra aišku, ko ieškovas reikalauja, jame pateiktos ieškovo mintys, neturinčios logiško paaiškinimo“.

Bet Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog teismas nepagrindė išvados, kuo remdamasis atsisakė nagrinėti ieškovo ieškinį.

Marijampolės apylinkės teismas, 2025 m. kovo 12 d. gavęs ieškinį kartu su civiline byla, kitą dieną (kovo 13 d. nutartimi) ieškovui nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Kovo 17 d. ieškovas L. M. „teismui pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas iš atsakovų priteisti 0,35 ct permoką, 1 082,65 Eur nuostolį, grąžinti 2 Eur vertės transporto kortelę. Ir dar nurodė, kad jo reikalavimą pagrindžia 2025 m. vasario 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo M. M. raštas Nr. 39-2-109. Greta viso to, ieškovas prašė „taikyti laikinąsias apsaugos priemones 725 Eur sumai atsakovo sąskaitoje“.

Marijampolės teismas nauja (kovo 20 d.) nutartimi pakartotinai nustatė 7 dienų terminą „patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti“. Ieškovo L.M. paprašyta „aiškiai ir tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, tinkamai suformuluoti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų anketinius duomenis, pateikti ieškinį, kuriame būtų ieškovo parašas bei pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus“. Kovo 24-ąją pateiktajame pakartotiniam ieškinyje į daugumą teismo išvardintų nurodymų, deja, nebuvo atsižvelgta.

...kai šių eilučių autorė dirbo „Vakarinių naujienų“ laikraščio Kauno skyriaus vedėja, kartą redakcijon užsuko pakeliui į Sodrą eidama penkių vaikučių mama. Verkdama pasakojo, kad teismas nepriėmė jos pačios surašyto ieškinio dėl darbdavio nesumokėto 152 litų atlyginimo. Rodė raštą, kokį moteris teismui buvo surašiusi, paminėdama ir savo darbovietės (vienos Kaune padalinį turėjusios Druskininkų įmonės) pavadinimą, ir filialo vadovo vardą bei pavardę. Savaime aišku, - ir skolą, - daugiavaikės mamos uždirbtą atlygį. Ji aiškino, kad teisme gavo patarimą kreiptis į advokatą, kurių kontorėlėmis ir šiais laikais, ir anksčiau teismų prieigos aplipusios. Advokatas sutiko parašyti tinkamą ieškinį teismui už... 100 litų...

O buvo tokie laikai, kai teisėtvarkos tematika rašantys žurnalistai turėjo galimybių tiesiogiai bendrauti su pareigūnais skaitytojams rūpimais klausimais. Tarpininkų – spaudos atstovų – tuomet neišlaikė nė viena valstybės institucija ar savivaldybė, kur valstybės tarnautojų ar jiems padedančių samdomų pagal sutartis asmenų darbą apmoka mokesčių mokėtojų sudėtais pinigais pildomi biudžetai. Ir niekas tais laikais neslėpė duomenų asmens, kuris pasirengęs (ar privalo) eiti į viešai svarstomus teisminius procesus arba kalba žurnalistui apie savo bėdas bei patirtas skriaudas, kad apie jas būtų visiems papasakota.

Taigi, skambinu tuometiniam Kauno miesto teismo pirmininkui – teisėjui M., prisistatau ir paprašau man padiktuoti, kaip surašyti ieškinį teismui. Teismo vadovas iš pradžių sutrinka ir sako, „gal nereikėtų žurnalistei imtis advokato darbo?“. O kai paaiškinu, jog mano paslauga nekainuos ir kad ieškinys viso labo - dėl 152 litų, iš kurių 100 tektų daugiavaikei mamai palikti advokatui, teismo pirmininkas padiktuoja, ką reikėtų rašte išdėstyti. Pasiteirauju, ar mama turės už ką dabar vaikams maisto nupirkti ir išgirdusi „ne“, paduodu moteriai iš savo piniginės išėmusi 100 litų...

Iš to, kas 2025-aisiais minima su nesėkmingomis piliečio. L.M. teisybės paieškomis susijusioje teismo nutartyje, akivaizdu, kad sudėtinga būtų surašyti tinkamą civilinei bylai dokumentą (ieškinį) ne tik žurnalistui, bet ir advokatui. Ne vien dėl skolų ar permokų, galimai susidariusių per labai ilgą laikotarpį, sumų tikslumo įrodymų. Na, taip, kai visi dabar turi „ginklą“ (duomenų apsaugos įstatymą) kai ką nutylėti, iš kur, pavyzdžiui, rašydamas ieškinį, įstengtum sužinoti tau skolingo (?) asmens duomenis, kuriuos galėtum nurodyti teismui? Ir kaip įtikinsi teismą, kad ieškai kažko konkretaus, o ne to, ko nesi pametęs..?

„Teismas nurodė, jog iš ieškovo pateikto dokumento, t. y. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) rašto, kuris, ieškovo nuomone, patvirtina žyminio mokesčio sumokėjimą, matyti, kad ieškovas buvo pateikęs prašymus VMI grąžinti žyminio mokesčio permoką dėl 2001 m. spalio 5 d. sumokėto 19,69 Eur (68 Lt) žyminio mokesčio, tačiau, teismo vertinimu, šis dokumentas nepagrindžia, kad žyminis mokestis iš tiesų ieškovo buvo sumokėtas“ (teismo nutarties citata, 2025 m. balandžio 24 d.).

Beje, toje pačioje teismo nutartyje teigiama, jog apeliantas L. M. „atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino prie patikslinto ieškinio pridėtą įrodymą – VMI raštą. Anot apelianto, šis raštas pagrindžia žyminio mokesčio sumokėjimą, rodo žyminio mokesčio permoką, egzistuojančią ne tik nuo 2014 m., bet nuo 2001 m.“...

L.M. nuomone, taip, - teismas nuo 2001 metų riboja jo konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Bet teismo nuomone, šio piliečio konstitucinė teisė nėra ribojama, tereikia kreiptis į teismą prisilaikant įstatymų nustatytos tvarkos.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjo bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų. Jas galima peržengti tais atvejais, „kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai“ (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Byloje nenustatyta absoliučių Marijampolės teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

Balandį sostinėje paskelbtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, įsiteisėjusioje nuo jos paskelbimo dienos, nuspręsta ieškovo L.K. atskirąjį skundą atmesti, o Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo teisėjos R. Mikonienės pasirašytoje teismo nutartyje patvirtinta, jog „vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti, ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, nurodė, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose...“