Stabdoma kritikos sulaukusi iniciatyvos „Paskambink į Rusiją“ reklaminė kampanija

„Komunikacijos kampanijos tikslas buvo priminti, kad greta karinės pagalbos Ukrainai egzistuoja ir pilietinio pasipriešinimo judėjimai. „Call Russia“ iniciatyva kviečiama skambinti paprastiems Rusijos gyventojams ir pabandyti pokalbio metu paveikti jų nuomonę, stipriai veikiamą ilgametės informacijos cenzūros. Nuo pat globalios iniciatyvos pradžios pernai kovą daugiausiai tokių skambučių buvo padaroma būtent iš Lietuvos. Iš viso paskambinta per 180 000 kartų“, – pranešime žiniasklaidai pabrėžė T. Balžekas.

Anot T. Balžeko, antroji iniciatyvos kampanijos banga pasirodė NATO suvažiavimo kontekste, siekiant atkreipti užsienio žiniasklaidos dėmesį. Nuo pat kampanijos pradžios užsienio žiniasklaida rodė didelį susidomėjimą šia iniciatyva, globaliuose leidiniuose pasirodė šimtai publikacijų, kuriose nekart nesuabejota kampanijos ketinimais – padėti nutraukti karą. Priešingai, tai minėtas kaip vienas iš unikalių pilietinio aktyvizmo būdų“, – pabrėžė T. Balžekas.

„Kartu pripažįstu, kad dabar planuojant komunikacijos kampaniją padaryta klaidų. Manau, kad komunikacijos žinutė turėjo būti aiškesnė, nekelti dviprasmiškų minčių, neva skatiname skambinti ir tartis su putinu. Kategoriškai atmetu tokias prielaidas ir intencijas“, – sakė T. Balžekas.

Jis pridūrė nenorintis, kad ši kampanija toliau keltų susipriešinimą ir destrukciją.

T. Balžekas nuo pat pradžios buvo judėjimo „Call Russia“ iniciatorius. „Nors esu UAB „15min“ ir UAB „BNS“ vadovas, visą šią iniciatyvą būriau kaip privatus asmuo.

„Taip pat noriu pabrėžti, kad projektas yra finansuojamas provakarietiškų donorų ir tai niekaip nesusiję su klaidinga informacija viešojoje erdvėje, jog projektą finansuoja Rytai. Nuo pat iniciatyvos pradžios jai buvo suaukota per šimtą tūkstančių eurų iš Lietuvos, Amerikos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos. Aukojo privatūs ir fiziniai asmenys. Tam buvo pasitelkta Všį „Stiprūs kartu“ „Paypal“ platforma, aukojant buvo galima pasirinkti konkrečią aukojimo paskirtį. Iniciatyvai „Call Russia“ nebuvo panaudotos kitos „Stiprūs kartu“ lėšos“, – sakė T. Balžekas.

„Visada buvau aktyvus pilietis, esu Lietuvos šaulių sąjungos narys, karys savanoris, vienas iš organizacijos „Stiprūs kartu“ steigėjų. Palaikau paramos Ukrainai iniciatyvas ir raginu tai daryti kitus“, – sakė T. Balžekas.

Paskutinę parą socialiniuose tinkluose nerimo aistros ir diskusijos apie akcijos „Ar skambinai Rusijai?“ tinkamumo, kurią daugelis sukritikavo.

Nuomonę išreiškė net profesorius Vytautas Landsbergis: „Ant nesąmoningo plakato „Ar skambinai?“ dar gali būti pridėtas paaiškinimas lietuviškai: „Kad LEISTŲ pakviesti Ukrainą į NATO.“

Tuo metu anot „Laisvės TV“ įkūrėjo ir visuomenininko Andriaus Tapino, tai tėra absurdiška ir ciniška akcija.

„Yra tokia kategorija – „raudonojo kilimo aktyvistai“. Jiems svarbu prisitrinti prie tikslo, sukūrybinti idėją, o tada susižerti dividendus. 15min CEO Tomas Balžekas ir visa „Call Russia“ komanda parodė, kas jiems yra svarbiausia – tikrai ne Ukraina, o asmeninė šlovė ir prizai. „Žymiausia kampanija“, „tarptautinis pripažinimas“, „apdovanojimai didžiausiosuose festivaliuose „London International Awards“, „Golden Drum Festival“, „Kyiv International Advertising Festival“, „BalticBest“, prestižiniuose „Kanų Liūtuose“ – tiek mes girdėjome apie „Call Russia“, apie rezultatus ir įtaką karui – nieko, nes nieko ir nebuvo“, – socialiniame tinkle rašo jis.

A. Tapino pastebėjimu, daugelis tų, kurie gyrėsi prizais, po kritikos lavinos socialiniuose tinkluose „dėjo į krūmus ir pradėjo rodyti pirštais vieni į kitus“, bandydami teigti, jog su šia reklamine kampanija jie nesusiję.

A. Tapinui užkliuvo ir šio projekto skaidrumas.

„Projektas daromas Ukrainos draugų ir finansuojamas tik tų, kurie tiki šiuo projektu, tiki Ukrainos laisve“ – sako Balžekas. Viskas, tiek turi pakakti. Pagal dabartines apimtis „Call Russia“ turėjo kainuoti šimtus tūkstančių eurų. Tai gal vis dėlto reikėtų pasakyti, kas gi tie „Ukrainos draugai“ ir kiek pinigų jie įdėjo į projektą, kuris dabar neša tik žalą ir Ukrainai, ir Lietuvai. Nes kai tokie draugai, tai ir priešų nereikia. Vienintelis logiškas sprendimas – kažkam prisiimti atsakomybę ir iki pirmadienio nuimti visą šitą absurdą, kad neliktų ir pėdsako. Bet, žinot, karas karu, o Kanų liūtų prizai patys nepasiims“, – rašo visuomenininkas.

Organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas taip pat sukritikavo akciją „Ar skambinai Rusijai?“.

„Ką matome, man panašu į gerai sugalvotą Rusijos specialios paskirties info-operaciją, kur bandoma įterpti ryškią žinutę „Susitark su Rusija“ NATO Summito kontekste. O žinutė gražiai nukreipta į vadovybę, kuri garantuotai ją pamatys per limuzino langus.

Įsidėmėkime, pvz., vieną detalę, English on Top (anglų kalba viršuje), jei čia būtų nukreipta į vietinius (lietuvius), tai būtų truputį keista, o šiame kontekste viskas aišku – dvi eilutės, tiek ir tespėsi skaityti per langą. Nekalbėsiu apie tuos vadinamus „verslo interesus“ kurie stovi už šito, ne esmė.

Per šitą karo dešimtmetį teko matyti daug netikėtų vietų, kur, kartais net nežinant, Rusijos mechanizmai veikia ir, reikalui esant, gali atlikti vieną ar kitą funkciją. Eina per visą skalę, nuo nupirktų politikų, žiniasklaidos priemonių ir verslo atstovų, iki nusikalstamų grupuočių.

Tikrai nesakau, kad „mūsiškiai“, kurie čia pasireiškia, yra prorusiški (tai net būtų kontrproduktyvu šiuo atveju), labiau, kad šiame visame veikia „Trojos valdyba“, kuri, reikalui esant, gali nurodyti, ką daryti, kada ir net už tai mokėti. O po to ramiai pasitraukti į šešėlius, kol dar reikės ką nors atlikti pagal instrukcijas.

Ir viskas netiesiogiai – žinutė „teisinga“, vykdytojai teisingi, nėra niekur formaliai prisikabinti. Tik, mes esame Lietuvoje, kur tokie dalykai, sakykime, stebimi kiek atidžiau, kur mes visi kažkiek mokame ezopiškai kalbėti ir suprasti. Na, dar ne viskas, dar yra pora dienų, dar galima persigalvoti, iki pirmadienio ryto, verslo pasaulyje, labai dar toli. Laukiame, stebime“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo jis.