Siūloma didinti merų atlyginimus

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo didinti atlyginimus miestų ir rajonų savivaldybių merams.

Jei tokiems pokyčiams pritars Seimas, jie įsigaliotų nuo kitos kadencijos.

Kaip nurodoma institucijų derinimui perduotame projekte, keistųsi visų savivaldybių merų pareiginių algų koeficientai. Pagal įstatymą, valstybės pareigūnų alga apskaičiuojama koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio, kuris šiemet siekia 1 tūkst. 798 eurus.

VRM taip pat siūlo pagal dydį savivaldybes skirstyti į tris, o ne penkis rėžius, kaip yra dabar.

Savivaldybių, kuriose gyvena daugiau nei 500 tūkst. gyventojų, merų algos koeficientą siūloma didinti nuo 3,5 iki 4 – iki maždaug 7,1 tūkst. eurų „ant popieriaus“ (apie 4,3 tūkst. eurų „į rankas“).

Lietuvoje šiuo metu vienintelė savivaldybė turi daugiau nei pusę milijono gyventojų – Vilniaus.

Savivaldybių, kuriose gyvena nuo 50 iki 500 tūkst. gyventojų, merų algos koeficientas siektų 3,7 – apie 6,6 tūkst. eurų „ant popieriaus“ (apie 4 tūkst. eurų „į rankas“), iki 50 tūkst. gyventojų savivaldybių vadovų – 3,5 arba 6,2 tūkst. eurų „ant popieriaus“ (apie 3,8 tūkst. eurų „į rankas“).

„Dėl merų mes gavome ne vieną, nesakysiu, kad prašymą, bet tokį faktų surašymą, kad tikrai daug savivaldybių įstaigų vadovų, kurie pavaldūs, (...) turi žymiai didesnius atlyginimus negu merai. (...) Tai mes kažkiek, priklausomai nuo savivaldybės dydžio, pakoregavome tuos atlyginimų dydžius“, – BNS šią savaitę sakė vidaus reikalų ministras.

„Diskusija, pažiūrėsime, kokia bus, kiek gausime pastabų“, – pridūrė jis.

Įstatymo įsigaliojimas numatytas 2027-aisiais, V. Kondratovičius pažymėjo, kad jis galios naujos kadencijos merams.

Kaip rašė BNS, balandžio viduryje Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) kreipėsi į Seimą, ragindama centrinę valdžią didinti merų atlyginimus ir sukurti konkurencingas sąlygas vietos savivaldos lygmeniu, pritraukiant kuo aukštesnės kvalifikacijos ir kompetencijos asmenis.

LSA priimtoje rezoliucijoje pažymi, kad nuo 2023 metų įsigaliojus naujam vietos savivaldos modeliui ir merui tapus vykdomąja institucija, žymiai išaugo jo atsakomybės, pareigos, darbo krūvis ir vykdomų funkcijų apimtys, o nuo to laiko merų darbo užmokestis išliko toks pat.

Rezoliucijoje Seimas raginamas pakeisti Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymą ir numatyti nuo 3,5 iki 4,3 merų pareiginės algos koeficientus.

LSA taip pat atkreipė dėmesį, kad tiek Seimo nariai, tiek merai yra renkami tiesiogiai, tačiau jų darbas įvertinamas skirtingai – 59 iš 60 šalies savivaldybių merų atlyginimas yra mažesnis už Seimo nario.

Asociacija pažymėjo, kad merams dažnai tenka dirbti poilsio ir švenčių dienomis bei po darbo valandų, tačiau už šį laiką merai negauna jokio atlygio.