Seime – siūlymas dešimt kartų didinti baudas seksualinių paslaugų pirkėjams

Seime siūloma nustatyti didesnes administracines baudas prostitucijos pirkėjams, jos augtų apie dešimt kartų.

„Esame parengę Administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris kalba, kad yra didinamos baudos būtent paslaugos pirkėjams“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo pataisų iniciatorė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

Šiuo metu minėtas straipsnis numato, jog baudos nuo 90 iki 140 eurų, o pakartotinio nusižengimo atveju – nuo 140 iki 300 eurų gresia tiek besiverčiantiems prostitucija, tiek besinaudojantiems paslaugomis.

Pakeitimais siūloma nustatyti, kad atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtrauktų baudą nuo 1 tūkst. iki 1,6 tūkst. eurų, o pakartotinis nusižengimas – nuo 1,6 tūkst. iki 3,5 tūkst. eurų.

Pasak B. Vėsaitės, baudos už vertimąsi prostitucija liktų tokios, kokios yra dabar.

Parlamentarės teigimu, pataisų siekis – griežti atsakomybę savo veiksmais seksualinio išnaudojimo rinką palaikantiems ir finansuojantiems žmonėms.

„Projekto rengimą paskatino būtinybė sustiprinti valstybės taikomas sankcijas už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis. Galiojantis administracinės atsakomybės modelis (...) neatlieka pakankamos prevencinės ir atgrasomosios funkcijos, nes nesudaro realaus ekonominio barjero prostitucijos paklausai“, – kalbėjo ji.

„Tos baudos atrodo niekingos ir juokingos“, – pridūrė politikė.

Lietuvos moterų lobistinės organizacijos valdybos narė Roberta Ažukaitė teigė, jog daugelis moterų į prostituciją įsitraukia dėl smurto, skurdo, vaikystėje patirtų traumų, priklausomybių ar socialinės atskirties, tad kol jos nebus matomos kaip aukos, kurioms reikia apsaugos ir pagalbos, tol prekybos žmonėmis problema niekur nedings.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė pastebėjo, jog atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis didina lytiškai plintančių infekcijų plitimo riziką.

Todėl, anot gydytojos ginekologės, svarbu derinti paklausos mažinimą su aktyviomis sveikatos apsaugos priemonėmis, diegiant nemokamą ir anoniminį testavimą greitaisiais testais, užtikrinant nemokamų, kompensuojamų prezervatyvų sklaidą.

„Taikant modelį, kai didesnė atsakomybė tenka tam, kas kuria paklausą – sekso paslaugų pirkėjui – yra didesnė tikimybė, kad paslaugų pirkėjų ir prostitucijos reiškinys sumažės“, – teigė ji.