„Rail Baltica“ ruože tarp Kauno ir Vilniaus planuojama nusavinti 2,5 tūkst. sklypų

„Yra daromi du turto vertinimai: atkuriamosios ir realios rinkos vertės ir kuri yra didesnė suma, žmogui būtinai šita suma bus išmokama“, – antradienį LRT radijui kalbėjo Roderikas Žiobakas.

Jis paaiškino, kad atkuriamoji turto vertė nustatoma masinio vertinimo metu, kurį atlieka Registrų centras, tuo metu rinkos vertę nustato nepriklausomi turto vertintojai.

Tuo metu moralinės žalos atlyginimas, R. Žiobako teigimu, yra „naujas elementas“, atsiradęs diskusijose dėl atlyginimo žmonėms už turto nusavinimą būsimo Kapčiamiesčio poligono teritorijoje.

„Naujas elementas atsiradęs kaip moralinė žala, tai mes jį tikrai stebėsim. „Rail Balticos“ projektas, nors siejamas su karinės technikos vežimu, iš esmės atliepia civilinius, verslo, socialinius poreikius. Mes stebėsim, kaip pavyks Krašto apsaugos ministerijai susitarti su Kapčiamiesčio bendruomene ir tikrai stebėsime šitą dedamąją (moralinę žalą – BNS)“, – aiškino R. Žiobakas.

Viceministras pabrėžė, kad žemės paėmimo procedūros „Rail Baltica“ ruože Kauno ir Jonavos rajonuose prasidės dar šiemet, tačiau teritorijose tarp Kauno ir Vilniaus jos bus pradėtos anksčiausiai 2028 metais.

Trakų rajono Kariotiškių bendruomenės pirmininkė Virginija Semenkovienė teigia, kad žmonės yra informuoti apie žemės nusavinimą, tačiau tuo yra nepatenkinti.

„Žmonės yra informuoti, tiktai yra nepatenkinti, pikti. Kiekvienas įgijęs tą sklypą gyvena, prižiūri jį. (...) Prižadėta, kad žmonėms bus sumokėta šios dienos rinkos kaina, bet ten žmonės įdėję savo pinigų (į turtą – BNS)“, – LRT radijui teigė bendruomenės pirmininkė.

Tiesiant vėžę tarp Kauno ir Vilniaus turėtų būti nusavinta 2,5 tūkst. sklypų, kurių bendras plotas siekia 1,7 tūkst. hektarų. Be to, planuojama visuomenėms poreikiams paimti 467 pastatus, iš kurių gyvenami – 83, rašoma Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte dėl „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Vilnius infrastruktūros vystymo.

Kiek lėšų reikės šiam turtui išpirkti, neskelbiama.

Tuo metu Kauno ir Jonavos rajonų savivaldybėse bus paimta apie 280 bendro 447 ha ploto žemės sklypų. Kompensacijoms turto savininkams šiuose rajonuose preliminariai numatyta 6,5 mln. eurų, o žemės nusavinimo projekto parengimui – 1 mln. eurų.

Kaip sausį rašė BNS, Europos Audito Rūmai pareiškė, kad „Rail Baltica“ projektas nebus baigtas 2030 metais, kaip buvo numatyta anksčiau, o galutinio jo įgyvendinimo termino apskritai nėra.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.