Prezidento patarėjas: institucijų komunikavimas apie galimą droną iš Baltarusijos buvo blogas

„Dėl vakarykščio tikėtino drono incidento noriu atkreipti dėmesį į vieną problemą – valstybės institucijų komunikavimas buvo blogas, absoliučiai netinkamai atliktas, įnešęs tik dar daugiau sumaišties ir netikrumo“, – antradienį po susitikimo Prezidentūroje dėl oro erdvės apsaugos sakė patarėjas.

Anot jo, pastabų yra ir dėl visuomenės informavimo.

D. Matulionis paragino Vyriausybę ateityje turėti „vieną centralizuotą komunikavimo kanalą ir to griežtai laikytis“.

Jo teigimu, už tai galėtų būti atsakingas Nacionalinis krizių valdymo centras.

„Būtent visa informacija turėtų patekti į tą centrą ir atitinkamai komunikuojama turėtų būti iš centro. Tai būtų idealus variantas ir atspindėtų mūsų tam tikrą solidumą kaip valstybės ir siektinas būtų toks toks galutinis rezultatas“, – tvirtino patarėjas.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/07/29/112/r-vaiksnoras-drono-paieskos-tesiamos-teigiamo-proverzio-kol-kas-nera/

Pasak D. Matulionio, per susitikimą pabrėžta, kad dėl oro erdvės apsaugos nedelsiant reikalingi konkretūs, koordinuoti veiksmai.

„Dabar iš esmės ne laikas diskutuoti, o laikas veikti ir priimti konkrečius sprendimus. Kalbu apie tris institucijas – kariuomenę, Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir Viešojo saugumo tarnybą“, – teigė jis.

Taip patarėjas kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį sukvietus atsakingų institucijų vadovus aptarti dronų keliamos grėsmės ir jos eliminavimo.

„Vyriausybė privalo padaryti viską, kad mūsų oro erdvė būtų tinkamai stebima ir saugoma. Tai yra absoliutus prioritetas. Svarbiausia – operatyvumas ir efektyvumas. Reikalingas sklandus, greitas algoritmas taikos meto sąlygoms. Kilus grėsmei turime veikti žaibiškai, o ne diskutuoti, kas ir ką turėtų daryti“, – pranešime spaudai cituojamas valstybės vadovas.

Anot jo, Lietuva turi nedelsiant įsigyti trumpo ir vidutinio nuotolio radarų, galinčių fiksuoti skrendančius objektus žemame aukštyje, taip pat Ukrainoje pasiteisinusių akustinių jutiklių, kurie turėtų būti instaliuoti palei rytinės sienos perimetrą.

Pasitarime taip pat kalbėta apie galimybę Lietuvos kariuomenėje įkurti specializuotą kovos su bepiločiais orlaiviais padalinį, apie tikslinių pratybų tikrinant oro erdvės apsaugos algoritmo veikimą organizavimą ir kritinių objektų apsaugos stiprinimą.

Pasitarimas surengtas per pastarąjį mėnesį į Lietuvą iš Baltarusijos galimai įskridus dviem dronams.

Kaip skelbė BNS, liepos 10 dieną bepiločiam orlaiviui įskridus į Lietuvos teritoriją, iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau paaiškėjo, jog Lietuvos sieną kirto Rusijoje gaminamas į „Shahed“ vizualiai panašus dronas „Gerbera“, skirtas apgaudinėti oro gynybą.

Jis nukrito vos po trijų minučių įskridęs į Lietuvos erdvę.

Tuo metu liepos 28 dienos rytą įskridęs nenustatytas bepilotis, spėjama, taip pat iš Baltarusijos, nežinia, kiek laiko skraidė Lietuvoje. Jo rasti kol kas nepavyko.

Apie šį droną pareigūnams pranešė garso pažadinti gyventojai, nors kariuomenės vadas pirmadienį Klaipėdoje žurnalistams teigė, kad kariuomenė dar Baltarusijos teritorijoje fiksavo artėjantį objektą.

Išlieka neaišku, ar būtent šis objektas vėliau ir buvo pastebėtas gyventojų.