Premjerė: kovojant su sukčiais bus imtasi griežtesnių priemonių

Premjerė Inga Rugienienė pareiškė, kad kovojant su finansiniais sukčiais reikia griežtesnių kompleksinių priemonių, todėl jų bus imamasi „vis daugiau ir daugiau“.

„Apie 70 proc. atvejų (sukčiavimo – BNS) jau yra sugaudoma. Bet matant skaičius, kad vis tiek 20 milijonų nuteka sukčiams, tai, matyt, tų 70 proc. neužtenka. Dėl to reikia griežtesnių ir daugiau kompleksinių priemonių“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė I. Ruginienė, kartu su Lietuvos banko (LB) vadovu Gediminu Šimkumi pristačiusi naujas priemones.

„Kadangi ministras pirmininkas turi specialųjį portfelį su tam tikrais klausimais, tai viena iš to portfelio kišenėlių bus skirta būtent sukčiavimui ir korupcijai. Artimiausiais metais dėmesio tam bus skiriama daug ir vis daugiau ir daugiau priemonių ateis ir mes jas testuosime, jeigu kurios neveikia – keisime ir imsimės naujesnių“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.

Premjerės teigimu, LB inicijuotais pakeitimais siekiama sustiprinti vartotojų apsaugą ir suteikti mokėjimo paslaugų tiekėjams – bankams, kredito unijoms, e. pinigų ir mokėjimo įstaigoms – daugiau priemonių ir aiškesnę atsakomybę kovojant su finansiniu sukčiavimu.

LB siūlo bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams leisti nurašyti lėšas iš gavėjo sąskaitos, jei nustatoma, kad jos gautos sukčiaujant. Jie taip pat privalės kompensuoti klientų nuostolius, jeigu jų pinigai buvo išvilioti apsimetant banku ar kita mokėjimo įstaiga.

„Jeigu tau paskambino, pakalbėjo su tavimi, tu padiktavai savo prisijungimo duomenis – taip greitai sureaguoti nė viena kita institucija, jeigu ji negavo signalo dėl skambučio, neturi galimybės. Mums belieka vienintelis lygmuo – tai finansinė institucija, kuri realiai mato pavedimą ir gali sugauti, kad tas pavedimas yra neįprastas“, – sakė I. Ruginienė.

Pasak premjerės, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui sudaryta speciali darbo grupė, kurios pirmi rezultatai – LB pasiūlyti daugiau nei 20 Mokėjimų ir Vartojimo kredito įstatymų pakeitimų.

„Tai yra investicija į pasitikėjimą finansų sistema, kas neabejotinai yra labai svarbu, kad žmonės galėtų drąsiai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis žinodami, jog jie yra apsaugoti“, – sakė I. Ruginienė.

Vyriausybės vadovės teigimu, sukčiavimo mastai yra milžiniški ir tobulėjant technologijoms jie toliau auga, todėl reikalingas ne tik valstybės, bet ir privataus sektoriaus įsitraukimas siekiant tai užkardyti: „Noriu pabrėžti, kad tai yra tik pradžia.“

Jos teigimu, pernai sukčiai iš gyventojų kėsinosi išvilioti beveik 60 milijonų eurų – 70 proc. daugiau nei 2024 metais.

BNS rašė, kad LB taip pat siūlo, kad mokėjimo operacija būtų nelaikoma patvirtinta, jei ją inicijavo ne klientas arba ji atlikta be jo sutikimo. Tuo metu jei į gavėjo sąskaitą lėšos patektų sukčiavimo būdu, bankas ar kita mokėjimo įstaiga galėtų jas nurašyti ir sugrąžinti nukentėjusiam klientui.

Be to, nustačius galimo sukčiavimo pavojų bankas ar įstaiga privalėtų sustabdyti tokią operaciją arba atsisakyti ją vykdyti, o to nepadarius jie turėtų atlyginti vartotojui nuostolius.

Taip pat siūloma, kad nuo kitų metų lapkričio mokėjimo paslaugų tiekėjai būtų įpareigoti keistis informacija ir duomenimis sukčiavimo prevencijos tikslais. Tuo metu vartotojai galėtų nustatyti limitus visiems atsiskaitymo būdams ir priemonėms – mokėjimams kortele, telefonu, pavedimams ar kitoms operacijoms.

Be to, siekiant stiprinti prevenciją vartojimo kreditų rinkoje, siūloma numatyti, kad kredito davėjai privalėtų įdiegti priemones sukčiavimo rizikai valdyti, jie taip pat turėtų nesudaryti sutarties arba stabdyti kredito išmokėjimą, jeigu yra pagrindo įtarti sukčiavimą.

Pasak LB vadovo Gedimino Šimkaus, tikimasi, kad Seimas pakeitimus priims dar pavasario sesijoje, kad jie įsigaliotų šiemet lapkritį.

Finansiniai sukčiai suaktyvėjo nuo šių metų pradžios leidus gyventojams atsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas – Lietuvos policija fiksuoja atvejus, kai pinigai išviliojami iš jas jau atgavusių asmenų.

Spėjama, kad sukčiavimo mastai dar labiau išaugs balandį, kai lėšos bus pervestos visiems per pirmąjį ketvirtį pasitraukti iš kaupimo nusprendusiems gyventojams.

Kaip rašė BNS, Lietuvoje pernai spalio pradžioje jau įsigaliojo griežtesnė mokėjimo pavedimo patikra, kuria siekiama sumažinti sukčiavimą bei užtikrinti, kad pinigai pasiektų tikruosius gavėjus.