Siūlymas: bankams – teisė nurašyti sukčių lėšas, prievolė atlyginti klientų nuostolius

Stiprinant kovą su finansiniais sukčiais, Lietuvos bankas (LB) siūlo bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams leisti nurašyti lėšas iš gavėjo sąskaitos, jei nustatoma, kad jos gautos sukčiaujant. Jie taip pat privalės kompensuoti klientų nuostolius, jeigu jų pinigai buvo išvilioti apsimetant banku ar kita mokėjimo įstaiga.

Be to, siūloma numatyti, kad mokėjimo operacija būtų nelaikoma patvirtinta, jei ją inicijavo ne klientas arba ji atlikta be jo sutikimo.

Pasak LB vadovo Gedimino Šimkaus, tikimasi, kad Seimas pakeitimus priims dar pavasario sesijoje, kad jie įsigaliotų šiemet lapkritį.

„Praktikoje kyla nemažai ginčų, kada mokėjimo operacija buvo iš tiesų patvirtinta. Teisiniais įstatyminiais pakeitimais būtų aiškiai nustatyta, kad mokėjimo operacija nelaikoma autorizuota, jei ją inicijavo ne pats klientas arba buvo ji atlikta be kliento sutikimo“, – spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

„Taip bus aiškiau tiek vartotojams, tiek finansų rinkos dalyviams“, – pridūrė jis.

Pavyzdžiui, anot G. Šimkaus, bankai neautorizuotų operacijos, pastebėję, kad tapatybės patvirtinimo programėlės „Smart-ID“ kodas suvestas mokėjimui, kuris akivaizdžiai atliekamas ne kliento valia.

„Labai aiškiai nustačius, kokia operacija yra neautorizuota arba autorizuota, į ką nukreipti šitie pakeitimai, sumažėtų ginčų (dėl mokėjimo operacijos autorizavimo – BNS) apimtis“, – teigė G. Šimkus.

Tuo metu jei į gavėjo sąskaitą lėšos patektų sukčiavimo būdu, bankas ar kita mokėjimo įstaiga galėtų jas nurašyti ir sugrąžinti nukentėjusiam klientui.

Be to, nustačius galimo sukčiavimo pavojų bankas ar įstaiga privalėtų sustabdyti tokią operaciją arba atsisakyti ją vykdyti, o to nepadarius jie turėtų atlyginti vartotojui nuostolius.

„Jau ir dabar finansų įstaigos siekia arba stengiasi perspėti klientus apie galimą riziką, kad jeigu jie tokį mokėjimą tęs, tai pinigai nukeliautų sukčiams. Deja, bet galiojančios įstatymo nuostatos šiuo metu yra tokios, kad finansų įstaigos tokiais atvejais negali pačios sustabdyti operacijos, jeigu klientas primygtinai reikalauja ją vykdyti“, – aiškino G. Šimkus.

Be to, bankai ar įstaigos privalės kompensuoti klientų nuostolius, jeigu jų pinigai buvo išvilioti apsimetant banku ar kitu tokių paslaugų teikėju.

„Tokia nuostata ateitų iš naujojo būsimo Europos Sąjungos reguliavimo, tik tiek, kad Lietuvoje manome, kad dėl sukčiavimo masto yra svarbu, kad tai įsigaliotų anksčiau

Siūloma įtvirtinti pareigą nuolat realiu laiku stebėti mokėjimo operacijas, taip sustiprinant sukčiavimo prevenciją ir galimybes laiku aptikti įtartinas operacijas bei jas užkardyti.

„Mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų informuoti vartotojus apie sukčiavimo rizikas, būdus, galimus scenarijus. Dalis finansų rinkos dalyvių sukčiavimo prevenciją vykdo, bet svarbu, kad tai būtų taikoma sistemiškai“, – sakė G. Šimkus.

Taip pat siūloma, kad vartotojai galėtų rinktis, kaip bankas ar kita įstaiga atliks mokėjimus – kaip momentinius ar įprastus.

Be to, siūloma, kad nuo kitų metų lapkričio mokėjimo paslaugų tiekėjai būtų įpareigoti keistis informacija ir duomenimis sukčiavimo prevencijos tikslais. Tuo metu vartotojai galėtų nustatyti limitus visiems atsiskaitymo būdams ir priemonėms – mokėjimams kortele, telefonu, pavedimams ar kitoms operacijoms.

Jeigu vartotojas siektų įsidiegti finansų įstaigos programėle arba nuotoliniu būdu pasididinti mokėjimo limitą, tai būtų daroma taikant papildomas priemones – griežtesnį autorizavimą, pakeitimų įsigaliojimo atidėjimą 4 valandoms, taip pat reikėtų pranešti vartotojui apie gautus prašymus.

Tuo metu siekiant stiprinti prevenciją vartojimo kreditų rinkoje, siūloma numatyti, kad kredito davėjai privalėtų įdiegti priemones sukčiavimo rizikai valdyti, jie taip pat turėtų nesudaryti sutarties arba stabdyti kredito išmokėjimą, jeigu yra pagrindo įtarti sukčiavimą.

G. Šimkaus teigimu, iš viso parengta daugiau nei 20 Mokėjimo ir Vartojimo kredito įstatymų pakeitimų, kurie turėtų suteikti aiškumo ir konkretumo tiek finansų rinkai, tiek jos dalyviams ir gyventojams.

LB vadovo teigimu, pakeitimai sustiprins mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugą ir tolygiau paskirstys nuostolius, aiškiau apibrėš mokėjimo operacijų autorizavimo kriterijus. Be to, didinama mokėjimo paslaugų tiekėjų ir vartojimo kreditų davėjų atsakomybė.

Anot G. Šimkaus, pakeitimai, be kita ko, turėtų sumažinti naštą ir teisėsaugos institucijoms.