Premjerė: kitais metais gynybai bus skiriama 5,38 proc. BVP

„2026 metų biudžete gynybai bus skiriama 5,38 proc. BVP. Tai yra rekordiškai daug“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė ministrė pirmininkė.

„Einame koja kojon su savo kaimynais ir strateginiais partneriais, nes visi supranta, kad mūsų regionas, mūsų geografinis regionas, turi šiandien skirti daug dėmesio gynybai“, – kalbėjo ji.

Pasak finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, gynybai kitąmet bus skirta beveik 4,8 mlrd. eurų.

Anot jo, planuojama, kad visa ši suma bus numatyta kitų metų biudžeto projekte, įskaitant ir valstybės bendroms reikmėms pasiskolintas lėšas.

I. Ruginienė teigė, kad asignavimai skiriami pagal Krašto apsaugos ministerijos poreikius, bet juose bus numatytos lėšos ir kitiems, tiesiogiai su karinių pajėgumų plėtra nesusijusiems projektams, pavyzdžiui, į poligonus vedantiems keliams.

„Natūralu, kad nusipirkus tanką su juo reikės judėti karo metu“, – kalbėjo premjerė.

„Nesupraskime gynybos vien per ginklų įsigijimą. Yra ir daugybė kitų dalykų, kurie įsijungia, aktyvizuojasi karo metu“, – pridūrė ji.

Anot I. Ruginienės, skirstant gynybai numatytas lėšas bus tariamasi su įvairiomis ministerijomis: „Kiekvienas euras gynybai turi būti išleistas atsakingai. Tai taip ir dirbsime.“

„Pagrindinė institucija yra Krašto apsaugos ministerija, bet šalies gynyba neapsiriboja viena institucija. Yra visa Vyriausybė ir Vyriausybė priims sprendimus ir padalins tuos pinigus taip, kad būtų geriausiai atliepti krašto apsaugos poreikiai“, – tvirtino ministrė pirmininkė.

Anot I. Ruginienės, tai nepakenks pagrindiniams Lietuvos įsipareigojimams gynybos srityje, tai yra išvystyti kariuomenės diviziją, įgyvendinti projektus, susijusius su NATO sąjungininkų priėmimu.

Ji kitų metų valstybės biudžeto projektą pavadino tvariu ir socialiai atsakingu, akcentuodama, kad dokumente pavyko suderinti poreikį užtikrinti valstybės saugumą ir viešųjų paslaugų plėtrą.

Šių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026-2030 metais gynybai skirti 5-6 proc. BVP.

Toks finansavimo poreikis argumentuotas siekiu priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų ir iki 2030 metų pilnai išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją.

Opozicijos politikai trečiadienį perspėjo, kad formuodama kitų metų gynybos biudžetą Vyriausybė gali gudrauti.

Anot jų, gali būti, kad šalia tradicinių krašto apsaugos sistemos poreikių po gynybos finansavimu bus „pakišami“ dvigubos paskirties projektai, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingi keliai.

„Viską pamatysime, kai pamatysime detalų krašto apsaugos sistemos biudžetą. Tada bus galima kalbėti, ar yra gudravimo, ar ne. Jo gali būti“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė buvęs krašto apsaugos ministras, opozicinių konservatorių lyderis L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūnas sako keliantis klausimą, ar siūlomas gynybos biudžetas tikrai leis vystyti diviziją numatytais terminais.

„Mano esminis klausimas yra ir premjerei, ir prezidentui, kuris vertins biudžetą. Tai yra, ar tie pinigai, kurie bus skirti, iš įvairių variantų, ar iš tam tikrų kreditų, skolų ir visa kita, ar jie mums padės sukurti pilno operacinio pajėgumo diviziją pagal grafiką?“ – kalbėjo konservatorius.

Pasak jo, reikia rasti pinigų ir oro gynybos stiprinimui.

„Jeigu visa tai galima įgyvendinti ir judėti iš tų pinigų, kurie yra dabar skiriami ir planuojami skirti, tada yra viena istorija. Jeigu ne, tai yra apgavystė, tai yra melas, ir tada mūsų kalbos partneriams ir amerikiečiams apie tai, kad turėsime tuos 5-6 proc. BVP, iš esmės bliūkšta“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Tai yra smūgis mūsų valstybės patikimumui, jeigu mes iš tikrųjų pritempinėjam, pakišinėjam ir sužinosim, kad koks nors darželis bus Vilniuj pastatytas iš krašto apsaugos sistemos pinigų. Taip būti negali. Jeigu taip bus, bus blogai“, – pridūrė jis.

Anot politiko, šitaip gudraudama valstybė žalotų tik save.

„Tu čia savęs neapgausi. Ir jeigu neinvestuosi pinigų, gynybos nesukursi. Bet lygiai taip pat tas gudravimas, jis pakirs mūsų mūsų autoritetą tarptautinių partnerių akyse“, – tvirtino parlamentaras.

„Jokių didelių šansų, kad mes palaikysime gudravimu paremtą biudžetą, tikrai nėra. (...) Gal netgi padarysime taip, kad siūlysime pataisas, kurios gali taisyti situaciją, jeigu to reikės“, – teigė L. Kasčiūnas.

Tuo metu Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad jai taip pat liko neaišku, kiek iš Vyriausybės vadovės įvardyto biudžeto bus skiriama grynai gynybai, o kuri jo dalis bus priskaičiuota prie gynybos išlaidų.

„Priminsiu, kad Lietuva nuosekliai buvo viena iš tų valstybių, kuri iš sąjungininkų reikalavo tikro 5 proc. įsipareigojimo, be jokios „kūrybiškos buhalterijos“, kai prie gynybos išlaidų pritempiama tai, kas menkai susiję, tik tam, kad skaičiukai atrodytų gražiau“, – feisbuke rašė opozicijos politikė.

„Ar naujoji Vyriausybė nenueis tuo keliu, kuriuo ilgą laiką raginame nesusivilioti kitus? Laiko iki biudžeto pristatymo lieka visai nedaug, tačiau jo svarstymas gali užsitęsti“, – pridūrė ji.