Po vaiko priežiūros atostogų pasiūlė žemesnes pareigas: ar darbdavys gali taip elgtis?

„Kas vyksta Kaune“ skaitytoja kreipėsi į redakciją, po vaiko priežiūros atostogų iš darbdavio išgirdusi, kad į ankstesnes pareigas grįžti nebegalės.

„Iki vaiko gimimo keletą metų dirbau įmonėje projektų vadove. Kai vaikui sukako dveji, nusprendžiau grįžti į darbą, tačiau darbdavys informavo, kad per tą laiką įmonėje įvyko pertvarka, o mano darbus dabar atlieka kitas darbuotojas. Man pasiūlė žemesnes specialistės pareigas ir maždaug 400 eurų mažesnį atlyginimą. Pasakė, kad ankstesnės darbo vietos nebėra, todėl turiu arba sutikti su naujomis sąlygomis, arba tartis dėl išėjimo. Ar darbdavys gali taip elgtis?“ – klausimą redakcijai pateikė skaitytoja.

Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė:

„Susipažinus su skaitytojos situacija pažymėtina, kad vaiko priežiūros atostogos darbo santykių nenutraukia. Darbuotojas tuo laikotarpiu neatlieka darbo funkcijų, tačiau jo darbo sutartis išlieka, o grįžimui po tokių atostogų Darbo kodeksas nustato specialias garantijas.

Darbdavys turi užtikrinti darbuotojui teisę grįžti į tą pačią arba vienodos vertės darbo vietą ne mažiau palankiomis nei iki atostogų buvusiomis darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį. Darbuotojui taip pat turi būti taikomos geresnės sąlygos, į kurias jis būtų įgijęs teisę, jeigu tuo laikotarpiu būtų dirbęs. Todėl vien tai, kad darbuotojo nebuvimo metu jo funkcijas perėmė kitas asmuo ar įmonėje įvyko organizacinių pokyčių, savaime nesuteikia darbdaviui teisės pasiūlyti bet kokias kitas pareigas.

Vertinant, ar pasiūlyta darbo vieta yra vienodos vertės, svarbus ne vien pareigybės pavadinimas. Reikšmingas darbo funkcijų pobūdis, atsakomybės apimtis, darbuotojo padėtis įmonėje, kvalifikacijai keliami reikalavimai, atlyginimas ir kitos darbo sąlygos.

Jeigu iki atostogų darbuotoja vadovavo projektams, koordinavo kitų darbuotojų veiklą ir turėjo didesnę atsakomybę, o grįžus jai siūlomos žemesnės specialistės pareigos su mažesniu atlyginimu, gali kilti pagrįstų abejonių, ar darbdavys iš tiesų užtikrina vienodos vertės darbo vietą.

Svarbu ir tai, kad darbdavys gali siūlyti pakeisti darbo sutarties sąlygas, tačiau darbuotojas neprivalo automatiškai su tokiu pasiūlymu sutikti. Darbo funkcijos ar kitų esminių darbo sąlygų pakeitimui paprastai reikalingas darbuotojo rašytinis sutikimas.

Papildoma apsauga taikoma darbuotojams, auginantiems vaiką iki trejų metų. Darbo kodeksas riboja galimybę tokius darbuotojus atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės tam tikrais pagrindais, įskaitant atvejį, kai darbuotojo funkcija tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų.

Todėl darbuotojui nereikėtų skubėti pasirašyti nei prašymo išeiti savo noru, nei susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo vien todėl, kad darbdavys teigia nebeturintis ankstesnės darbo vietos. Pasirašius tokį dokumentą darbo santykiai gali pasibaigti jau paties darbuotojo valia.

Tokioje situacijoje rekomenduotina prašyti, kad darbdavys savo pasiūlymus ir jų priežastis pateiktų raštu, taip pat išsaugoti darbo sutartį, ankstesnį ir naujai siūlomą pareigybės aprašymą, darbo užmokesčio duomenis bei susirašinėjimą.

Jeigu darbdavys neužtikrina teisės grįžti į tą pačią ar vienodos vertės darbo vietą arba vienašališkai blogina darbo sąlygas, darbuotojas gali ginti savo teises darbo ginčų komisijoje.“