Po dronų atakos prabilo Lietuvos karininkai: dangus – neapsaugotas, turime liūdnų žinių dėl radarų

Tuo galima paaiškinti nuolatos pasikartojančius pranešimus apie laikinai stabdomus skrydžius užfiksavus nežinomą skraidantį objektą. Taikiniu radarų ekrane gali tapti net didesnis aitvaras, ar heliu užpildytas gimtadienio balionas.

„Droną pastebėjome dar Baltarusijos teritorijoje, jo galėjo visai nebūti, o gyventojų paviešinti vaizdai – galbūt filmuoti kažkur Ukrainoje“, – tokie oficialių institucijų atstovų komentarai viešoje erdvėje aidėjo liepos 28 dieną į Lietuvą iš Baltarusijos įskridus Rusijos kariniam dronui „Gerbera“.

Po ilgai trukusių paieškų, nukritęs dronas rastas Jonavos rajone, šalia Ruklos karinės bazės esančiame Gaižiūnų poligone. Generalinė prokuratūra patvirtino, kad jame buvo apie 2 kilogramus sprogstamosios medžiagos, „Delfi“ šaltinių vertinimu, taip pat ir valdymui naudojamas modemas su SIM kortele.

Kaip nutiko, kad apie 100 kilometrų į šalies gilumą įskridusio drono tinkamai nefiksavo kariuomenės radarai, iš karto nebuvo žinoma jo nukritimo vieta?

Ieškant atsakymo į šį klausimą, anonimais panorę likti „Delfi“ pašnekovai pasiūlė pažvelgti į nuolat pasikartojančius incidentus oro uostuose, kai pastebėjus įtartiną objektą laikinai sustabdomi skrydžiai, kartais į orą pakeliami NATO naikintuvai.

„Esmė ta, kad oro uostų apylinkes stebintys radarai vienodai fiksuoja tiek paukščius, tiek ir dronus. Operatoriams tenka stebėti taškelių skrydžių trajektorijas, vertinti, ar jos chaotiškos, būdingos paukščiams, o jeigu tiesios, tikėtina, kad tai dronas. Baltarusijoje prasidėjus pratyboms „Zapad 2025“ kyla vis daugiau įtampų, todėl tokių incidentų tikimybė – vis didesnė“, – sakė vienas „Delfi“ šaltinių.

Vertinti šalies oro erdvės stebėjimo pajėgumus – gana sudėtinga, nes ši informacija dėl savaime suprantamų priežasčių nėra viešinama. Tačiau remiantis tuo, kas skelbta viešojoje erdvėje galima susidaryti bendrą vaizdą, o jis tikrai nėra džiuginantis.

„Oro uostuose yra civilių radarai, tai jų duomenys, mes neįtakojame, ką jie mato ir ko nemato“, – komentuodamas drono „Gerbera“ skrydį per Lietuvą liepos pabaigoje sakė Karinių oro pajėgų (KOP) Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos štabo viršininkas pulkininkas leitenantas Arūnas Čeriauka.

Žurnalistams paklausus, ar mūsų oro erdvė tokia skylėta, kad rusiškas dronas gali kirsti sieną, skristi per Vilnių ir nepastebėtas nukristi kariniame objekte, A. Čeriauka atskleidė tam tikras detales.

Jis patikslino, kad kariuomenės radarai neapima visos Lietuvos teritorijos, o kariuomenės pajėgumai buvo vystomi pagal reikalavimus, kurie buvo nustatyti iki 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje.

„Kalbant apie „Gerberą“, tai yra mažas objektas. Žinant jo sudėtį: fanera, putoplastas, jo atspindys – labai minimalus. Tokį daiktą radarams aptikti – labai sudėtinga, tai įtakoja ir oro sąlygos, reljefas, tarp radaro ir skrendančio objekto esantys kiti objektai, esama daug dedamųjų“, – kalbėjo KOP pulkininkas.

„Delfi“ žurnalistui paklausus, kas pasikeitė per du dešimtmečius, kai į Lietuvą įskridęs Rusijos naikintuvas „Su-27“ apie pusę valandos blaškėsi ore, kol išdeginus kurą pilotas katapultavosi, o apie incidentą telefonu KOP budėtojams pranešė kaimyninės šalies kariškiai, sulaukta aptakaus atsakymo.

„Sakyčiau, kad situacija pakitusi kardinaliai. Prieš 20 metų, kai įskrido rusų pilotas, vis dar buvo naudojamos ir rusiškos sistemos, tai šiai dienai mes tokių jau nebeturime, naudojamos vakarietiškos. Žiūrinti į netolimą ateitį, radarai bus dar labiau atnaujinami“, – sakė KOP atstovas.

Jis minėjo, kad po incidentų, kai į Lietuvą įskrenda rusiški dronai, o kariškių turima įranga jų tinkamai nefiksuoja, bus galvojama apie oro erdvės stebėjimo įrangos atnaujinimą.

„Dabar jau turime patirties, sužinosime, kokios turėtų būti radarų specifikacijos, ko reikalaujama. Karinė įranga nėra pakeičiama per vieną dieną, savaitę, ar mėnesį, kai įvyko šie du įvykiai. Sakau, netolimoje ateityje bus atnaujinama (įranga – red.), kreipiama daugiau dėmesio į bepiločius.

Dabar esanti įranga – orientuota į orlaivius, ne į bepiločius. 2022 metai parodė, kad reikia šiek tiek keisti, kreipti dėmesį ir į bepiločius, tai yra daroma, vertinama ir pasikeis“, – sakė KOP Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos štabo viršininkas pulkininkas A. Čeriauka.

Buvęs KOP vadas plk. Jonas Martinkus portalui „Delfi“ minėjo, kad informacija apie gynybinius pajėgumus nėra viešinama bei minėjo, kad tobulėjant technikai kai kurie faktoriai nepakito. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar radarais fiksuojami ne tik orlaiviai bei dronai, bet ir paukščių būriai, kartais – meteorologiniai reiškiniai.

„Dronų aptikimo radarais galimybės yra tokios pat, kaip ir paukščių būrio. Nes viską lemia skrydžio aukštis, o kai radaro apžvalgos laukas susilieja su reljefu, visiškai nieko nepamatysi. Didžioji dauguma visame pasaulyje, ne tik karinėse, bet ir civilinėse struktūrose naudojamų radarų nėra skirti aptikti žemai skrendančius mažo dydžio objektus.

Dronų aptikimo technologija – visai kita, naudojami visai kiti prietaisai, visai kitos technologijos. Tai audio vizualinė sistema: garsas ir vaizdas, radarai čia nepadės. Galima įsigyti tūkstantį radarų, tačiau jie aptiks tiek pat dronų, kiek aptinkama dabar“, – kalbėjo buvęs Lietuvos kariuomenės KOP vadas.

Jis siūlė atkreipti dėmesį į faktą, kiek iš 21 į Lenkiją skridusio drono buvo aptikta. Pradžioje minėti vieni skaičiai, tik vėliau, išsamiai peržiūrėjus stebėjimo sistemų įrašus, jų skaičius viršijo dvi dešimtis.

„Lenkijos oro erdvės žvalgybos ir taikinių aptikimo priemonės tikrai nėra blogesnės nei Lietuvos, patikėkite. O ir Lietuva tikrai nenusileidžia kaimyninėms šalims turimomis oro taikinių aptikimo priemonėmis, išskyrus dronų aptikimo priemones, kurių nėra“, – akcentavo J. Martinkus.

Buvęs karininkas akcentavo, kad pastaruoju metu Vokietijoje fiksuota daugybė atvejų, kai virš strategiškai svarbių objektų pastebėti skraidantys objektai. Ta pati tendencija stebima ir Šiaurės šalyse, o dronų skrydžiai siejami su Rusijos žvalgybos operacijomis.

Nors tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse veikia sistemos, leidžiančios identifikuoti tiek pačius dronus, jų serijos numerius, judėjimo kryptis, matyti operatoriaus buvimo vietą, jas nesunkiai galima apeiti naudojant ne serijinės gamybos dronus, o surinktus iš atskirų komponentų, su įdiegta nestandartine programine įranga, signalus perduodančius kiek kituose dažnių ruožuose.

„Kuriamos įvairios sistemos, tačiau čia vėl grįžtama prie to paties: audio vizualinės priemonės, aptikimo ir sunaikinimo galimybė. Dažnai kalbama apie prieš dronus naudojamus slopintuvus, tačiau prieš nusitaikant į droną, pirmiausia reikia jį aptikti“, – sakė J. Martinkus.

Karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis akcentavo, kad oro taikiniams naikinti reikalinga visa eilė priemonių. Pirmiausia reikia nustatyti, kad ore kažkas yra, po to – identifikuoti kas tai per objektas, taip pat nustatyti jo aukštį, kryptį ir judėjimo greitį.

„Jeigu tai kelia pavojų, būtina šia informacija pasidalinti su ugnies valdymo centru, kuris paskirsto, kuri ginklų rūšis ką naikina“, – sakė D. Antanaitis.

Kalbėdamas apie radarų veikimo principą, kai spinduliuojamos radijo bangos ir fiksuojami jų atspindžiai, ekspertas akcentavo, kad radaro ekrane gali būti matomas ne tik stambesnis paukštis, dronas, bet ir gimtadieniuose naudojamas keliu užpildytas balionas, ypač, jeigu jo viduje yra folijos blizgučiai.

„Tiek II-ojo pasaulinio karo metu, tiek ir dabar lėktuvai kartais barsto folijos lapelius, radarai tai fiksuoja kaip didelį taikinį, į kurį reikia šaudyti.

Kalbant apie dabartines dronų technologijas, dronas yra tokių gabaritų, kaip ir didesnis paukštis, todėl juos atskirti gali būti labai sudėtinga“, – sakė D. Antanaitis.

Jis pritarė buvusio KOP vado J. Martinkaus pastebėjimui, kad dronui skrendant palyginti nedideliame aukštyje, žemiau radaro veikimo zonos, radijo horizonto, jį aptikti – ypač sunku.

„Todėl reikėtų naudoti kelias kombinuotas technologijas: šilumos šaltinį galinčius aptikti termovizorius ir garsą fiksuojančius akustinius daviklius. Pirmoji gynybos linija – įvairaus tipo radarai, stacionarūs ir mobilūs, taip pat išankstinio perspėjimo ir kontrolės (AWACS) lėktuvai. Antra linija – termovizoriai, kurie gali būti sujungti su akustiniais davikliais. Čia yra problema: akustinės priemonės droną gali identifikuoti jau po įvykio, jeigu dronas skrenda viršgarsiniu greičiu“, – kalbėjo D. Antanaitis.

Nors šiuo metu naudojami Rusijos kariniai dronai „Geran“ ir „Gerbera“ turi vidaus degimo variklius ir nepasiekia didesnio greičio, ekspertas pastebi, kad Lietuvai priešiška valstybė jau naudoja bepiločius orlaivius su reaktyviniais varikliais, kuriuos galima įsigyti civilinėje rinkoje. Nors viešoje erdvėje vis dažniau pasirodo raginimų pasinaudoti nuolatos su Rusijos dronais ir raketomis kovojančios Ukrainos kariuomenės patirtimi, D. Antanaitis neslėpė skepticizmo, vargu ar ukrainiečiai dalinsis savo pasiekimais.

„Oro gynybos sistema – viena slapčiausių bet kurios valstybės ar organizacijos elementų. Kalbant apie NATO, veikia ir palydovinės sistemos, ir AWACS lėktuvai. Tokius lėktuvus, kuriais nustatomi ne tik dronai, bet ir raketos, ar orlaiviai turi ir ukrainiečiai.

Šie lėktuvai į orą pakyla tik gavus pranešimą apie ataką, o ji fiksuojama arba stacionariais ar mobiliais ilgojo nuotolio radarais, taip pat žmogiškosios žvalgybos duomenimis, signalų žvalgybos SIGINT pranešimais. AWACS lėktuvai nuolatos turi būti ore, kuro papildymui reikia kitų lėktuvų – tankerių, kurie šiuos orlaivius gali skrydžio metu papildyti kuru“, – sakė D. Antanaitis.