Pirmojo darbo paieškos: jaunimas akcentuoja per aukštus reikalavimus, vyresni – motyvacijos stoką

Apklausos duomenimis, 22 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad labiausiai jaunimui įsidarbinti trukdo motyvacijos stoka, 17 proc. nurodo per aukštus darbdavių reikalavimus, o 14 proc. – per mažą siūlomą atlyginimą.

Vis dėlto jauniausi respondentai (18–29 m.) dažniau nei vyresni išskiria su darbo rinkos barjerais susijusias priežastis. Net 23 proc. jų pagrindine kliūtimi laiko per aukštus darbdavių reikalavimus, 18 proc. mini per mažą siūlomą atlyginimą, o 15 proc. – darbo patirties stoką.

Tuo metu vyresni respondentai dažniau problemą sieja su jaunimo požiūriu į darbą. Motyvacijos trūkumą pagrindine kliūtimi įvardijo 26 proc. 60–74 metų ir 25 proc. 40–49 metų respondentų, kai tarp 18–29 metų apklaustųjų taip mano tik 16 proc.

Vyresni gyventojai taip pat dažniau mano, kad jaunimui įsidarbinti nėra sudėtinga. Teiginiui, kad darbą rasti lengva ir tam netrukdo reikšmingos kliūtys, pritarė 16 proc. 50–59 metų respondentų, o tarp 18–29 metų apklaustųjų taip manančių buvo vos 7 proc.

„Šie skirtumai rodo, kad skirtingos kartos nevienodai vertina jaunimo situaciją darbo rinkoje. Vyresni gyventojai ją dažniau mato per savo profesinę patirtį, o jaunimas susiduria su šiandienos realijomis – konkurencija dėl pradinių pozicijų, aukštesniais darbdavių lūkesčiais ir ne visada patraukliu atlygiu karjeros pradžioje“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovė Rasa Narė.

Apklausos rezultatai atspindi ir platesnes darbo rinkos tendencijas. Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo pasiūlymų rinkoje netrūksta, tačiau daliai jaunų žmonių sudėtinga jais pasinaudoti dėl profesinio pasirengimo stokos. Daugiau nei pusė (53,7 proc.) darbo ieškančių asmenų iki 29 metų neturi jokios profesinės kvalifikacijos.

Pasak R. Narės, tai rodo, kad problema slypi ne vien darbo vietų pasiūloje. „Nors darbo pasiūlymų rinkoje netrūksta, vien darbo vietų skaičius problemos neišsprendžia. Darbdaviai vis dažniau ieško konkrečių įgūdžių ir praktinės patirties, todėl daliai jaunų žmonių sunku atitikti keliamus lūkesčius. Taip susidaro situacija, kai viena pusė ieško darbuotojų, o kita vis dar ieško galimybės pradėti profesinį kelią“, – teigia ji.

Anot banko atstovės, jaunimo įsidarbinimo iššūkių nereikėtų aiškinti vien motyvacijos stoka ar per aukštais darbdavių reikalavimais.

„Ši apklausa rodo, kad problema yra kompleksiška. Vieni mato motyvacijos trūkumą, kiti – per aukštus lūkesčius pradedantiesiems, tačiau abiem atvejais svarbiausia sudaryti daugiau galimybių jaunimui įgyti pirmąją profesinę patirtį. Kuo glaudesnis bus švietimo įstaigų, darbdavių ir pačių jaunų žmonių bendradarbiavimas, tuo sklandesnis bus perėjimas iš mokymosi aplinkos į darbo rinką“, – komentuoja R. Narė.