PAGD duomenys: gaisrų Lietuvoje daugėja, bet aukų skaičius – rekordiškai mažas

Visgi žuvusiųjų skaičius fiksuotas mažiausias per septynis metus – gyvybių nepavyko išgelbėti 70 žmonių.

Pasak PAGD, 2025 metais Lietuvoje kilo 7950 gaisrų, išaugusių gaisrų skaičių daugiausia lėmė bendros regioninės tendencijos.

„Tas pats ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje – tai yra pavasaris, labai padidėjęs, ženkliai šoktelėjęs gaisrų viešose vietose skaičius, liaudiškai tariant – pievų, žolės gaisrai, tai tas išaugino“, – spaudos konferencijoje teigė PAGD direktorius Renatas Požėla.

Pasak jo pavaduotojo Kęstučio Aginto, atvirose teritorijose iš viso kilo 28 proc. visų gaisrų.

„Tai dėl neatsakingo tam tikrų žmonių elgesio, deginant pavasarį seną žuvusią žolę, turim tokią situaciją. Pernai išdegė net 900 hektarų Lietuvoje esančių atvirų teritorijų, daugiau negu pusė, 460 hektarų, yra išdegę Vilniaus apskrityje“, – kalbėjo K. Agintas.

Visgi R. Požėla pabrėžia, jog nors lyginant su 2024 metais gaisrų skaičius didesnis, bendri rezultatai nuteikia pozityviai.

„Kalbant apie gaisrų skaičių, tai prieš 20 metų maždaug šalyje kildavo apie 24 tūkst gaisrų. Kaip matote, nepilni aštuoni tūkstančiai su didėjimo tam tikru procentu prieš 24 tūkst. – didelis skirtumas“, – sakė PAGD vadovas.

2025 metais gaisruose žuvo 70 gyventojų, tai 17,6 proc. mažiau nei 2024 metais, taip pat pavyko išvengti vaikų žūčių.

Užfiksuoti trys gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus. Didžiausias žūčių gaisruose skaičius ir toliau fiksuojamas miesteliuose bei kaimo vietovėse – 46 žmonės, miestuose – 24.

23 gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje, dešimt – Panevėžio apskrityje, po aštuonis – Kauno ir Alytaus apskrityse, septyni – Šiaulių apskrityje, šeši – Klaipėdos apskrityje, Tauragės apskrityje žūčių gaisruose pavyko išvengti.

PAGD teigimu, dažniausiai gaisruose žūva apie 65 metų vyrai, daugiausiai nelaimės įvyksta pirmadienį bei tamsiuoju paros metu.

„Vis dar pagrindinės priežastys, susijusios su neatsakingu elgesiu, yra rūkymas lovose, įvairūs elektros instaliacijų gedimai, kaminai, krosnies ir dūmų detektoriaus nebuvimas, dalis žuvusių, kur mes paskui atliekam patikrinimus tirdami įvykio vietą, konstatuojam, kad detektoriaus nebuvo“, – sakė R. Požėla.

PAGD duomenimis, 26 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 15 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 14 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, šeši – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, trys – dėl pašalinio ugnies šaltinio, po vieną – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų ir dėl eismo įvykio padarinių.

Tarnybos teigimu, iki 2030 metų bus siekiama mažinti statistiką iki 30 žuvusiųjų asmenų gaisruose kasmet.

„Žvelgiant į ateinančius metus – labai aiškūs mūsų prioritetai: civilinė sauga, civilinė gynyba, stiprinimas, gyventojų perspėjimas ir pasirengimas, pajėgų stiprinimas regionuose, prevencija ir edukacija, sistemos infrastruktūros modernizavimas ir, aišku, gaisrų prevencija ir likvidavimas, žuvusių ir traumuotų asmenų skaičiaus mažinimas. Tai tikimės, kad kryptingai eisime tuo keliu“, – sakė R. Požėla.

Anot PAGD, pernai prevencinių akcijų metu aplankyta per 20 tūkst. butų daugiabučiuose ir individualių gyvenamųjų namų, juose įrengta beveik 2 tūkst. autonominių dūmų detektorių.

Pagal savivaldybių pateiktus sąrašus valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai pernai aplankė 8471 vienišų, senyvo amžiaus, neįgalių asmenų ir auginančių nepilnamečius vaikus, asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, būstą. Juose įrengti 1897 dūmų detektoriai.

Iš viso ugniagesiai Lietuvoje pernai išgelbėjo 399 žmonių gyvybes. Iš jų – 301 gelbėjimo darbuose ir 98 gaisruose, taip pat pavyko gaisrų metu apsaugoti 528 pastatus, 98 transporto priemones ir 1442 gyvūnus.