Nuo smulkmenos iki pokyčių: kaip gimsta žurnalistiniai tyrimai

Šiandien, šiuolaikinėje informacinėje aplinkoje žurnalistinis tyrimas tampa viena sudėtingiausių, bet kartu ir svarbiausių žurnalistikos formų.

Greitų naujienų sraute, kuriame dominuoja trumpi pranešimai, antraštės ir fragmentiški faktai, tyrimas išsiskiria ne greičiu, o gyliu. Tai procesas, reikalaujantis laiko, nuoseklumo, kritinio mąstymo ir gebėjimo atsispirti spaudimui pateikti atsakymus dar iki tol, kol surinkti visi duomenys.

Skirtingai nei kasdienė naujiena, žurnalistinis tyrimas neapsiriboja vienu įvykiu ar faktu.

Jo tikslas – suprasti, kodėl kažkas vyksta, kaip priimami sprendimai ir kas iš to gauna naudą ar patiria pasekmes. Tyrimas dažnai atskleidžia ne pavienius pažeidimus, o sisteminius procesus, kurie ilgą laiką lieka nematomi arba sąmoningai slepiami po formaliais sprendimais ir biurokratinėmis procedūromis.

Žurnalistinių tyrimų pradžia retai būna aiškiai suplanuota. Dažniausiai jie gimsta ne redakcijos planuose, o kasdienėje rutinoje – tikrinant dokumentus, analizuojant viešus registrų duomenis ar bandant suprasti, kodėl oficiali informacija nesutampa su realybe.

„Dažniausiai tyrimo idėja gimsta visiškai atsitiktinai. Tu tikrini vieną informaciją, paskui kitą, ir staiga pamatai, kad kažkas nesutampa. Tarsi smulkmena, bet ji pradeda trukdyti – ir supranti, kad čia jau nebe paprasta naujiena“, – sako žurnalistas Nerijus Povilaitis.

Pasak jo, labai dažnai tyrimų atspirties tašku tampa viešieji duomenys – tai, kas formaliai yra prieinama visiems, bet realiai reikalauja didelio įdirbio, kad būtų suprasta ir sujungta į bendrą visumą. Įmonių struktūros, akcininkų ryšiai, sklypų ribos, leidimai, viešieji pirkimai ar institucijų sprendimai tampa savotišku tyrimų lauku, kuriame kiekviena detalė gali turėti reikšmę.

„Tu analizuoji procesus, žiūri, kas parašyta dokumentuose, kas matosi žemėlapiuose, kas vyksta realybėje. Ir pamatai, kad linijos nesutampa. Tokiose vietose ir prasideda tyrimas“, – aiškina žurnalistas.

Pasak žurnalistinius tyrimus rengiančio žurnalisto, ne kiekvienas neatitikimas automatiškai virsta tyrimu. Kartais surinkta informacija lieka aktualia, bet vienkartine naujiena, tačiau riba tarp naujienos ir tyrimo peržengiama tuomet, kai ima ryškėti platesnės sąsajos, pasikartojantys modeliai ar interesų tinklai.

„Jeigu matai, kad tema turi sąsajų su politika, verslu, institucijų sprendimais ar pasikartojančiais procesais, tada tai jau nebe vienkartinis faktas. Tada atsiranda poreikis kapstyti giliau“, – sako N. Povilaitis.

Tyrimo eigoje dažnai keičiasi ir pirminė hipotezė. Pradinė versija, kuri atrodė logiška pačioje pradžioje, ne visada pasitvirtina. Tačiau tai nėra klaida – veikiau natūrali tyrimo proceso dalis.

„Iš pradžių gali atrodyti, kad viskas paprasta. Bet kuo giliau kapstai, tuo labiau matai, kad situacija sudėtingesnė. Informacijos daugėja, atsiranda naujų detalių, ir tu privalai koreguoti savo matymą“, – pasakoja žurnalistas.

Vienas ryškesnių žurnalistinių tyrimų pavyzdžių Kaune, susijęs su valstybinės žemės sklypu, ant kurio iškilo prekybos centras „Lidl“. Apie šį atvejį žurnalistinį tyrimą rengė naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“. Po atlikto tyrimo tapo žinoma abejones kelianti informacija apie šios žemės, t.y. valstybinių žemės sklypų pirkėjus-pardavėjus, kainas, kuriomis ir kas ir kada įsigijo, bei kas ir kiek dėl to uždirbo per kelis mėnesius.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/09/08/verslas/auksinis-sandoris-kaune-nupirkti-sklypai-greitai-parduoti-7-kartus-brangiau-prekybos-centrui-lidl/

Kaip tuomet teigė tyrimą rengę žurnalistai, tokie atvejai dažnai išryškėja ne gavus skundą, o sistemingai lyginant viešus registrus su faktine situacija vietoje.

„Užsidėjus sklypų ribas žemėlapyje ir pažiūrėjus palydovinį vaizdą labai aiškiai matosi, kur baigiasi sklypas ir kur faktiškai stovi tvora ar įrengtas parkingas“, – pasakoja N. Povilaitis.

Tokiose situacijose paaiškėja, kad infrastruktūra ar kiti objektai išeina už teisėtų ribų ir tampa savavališkai užimta žeme, nors formaliai tai ilgą laiką gali likti nepastebėta.

Skirtingai nei kasdienė naujiena, žurnalistinis tyrimas reikalauja ilgo, sistemingo darbo. Informacija dažnai būna padrika, emocinga, kartais – sąmoningai fragmentuota. Žurnalisto užduotis – ne tik surinkti faktus, bet ir juos struktūruoti, patikrinti, įvertinti jų reikšmę bei patikimumą.

„Tai grynai analitinis darbas. Tu dėlioji detales, tikrini faktus, atmeti tai, kas nepasitvirtina, ir tik tada pradeda ryškėti pilnas vaizdas“, – sako N. Povilaitis.

Dažnai tyrimo metu paaiškėja, kad iš pirmo žvilgsnio nesusiję sprendimai ar įvykiai iš tiesų jungiasi į bendrą schemą. Tokios dėlionės sudėliojimas užtrunka, tačiau būtent jis leidžia kalbėti ne apie pavienius atvejus, o apie sistemines problemas.

Dar vienas konkretus pavyzdys - taip pat naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ žurnalistų bendrai atliktas tyrimas, detaliau analizuojant jau prieš tai minėtus viešuosius registrų centro duomenis ir rengiant ankstesnį žurnalistinį tyrimą.

Renkant duomenis išaiškėjo pirkimų-pardavimų schemos ir taip gimė tyrimas „Veni, Vidi… Vičiūnai“. Jame analizuojama, kaip su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeima siejami asmenys ir verslai įgijo vertingus žemės sklypus už simbolines kainas arba visiškai nemokamai.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/11/24/miestas/premjera-zurnalistinis-tyrimas-veni-vidi-viciunai/

Žurnalistiniai tyrimai neišvengiamai kelia etinių klausimų – ne visi žmonės, atsiduriantys žurnalistinio tyrimo kontekste, yra vieši asmenys ar sprendimų priėmėjai. Kartais tai samdomi darbuotojai, techniniai vykdytojai ar tarpininkai, kurie patys gali nesuprasti platesnio konteksto.

„Būna situacijų, kai reikia labai rimtai svarstyti, ar įvardinti konkretų žmogų. Ypač, jei jis galėjo tiesiog vykdyti nurodymus ir nesuvokti, kur dalyvauja“, – sako žurnalistas.

Pasak jo, tokiais atvejais sprendimai priimami kolegialiai – diskutuojant su redaktoriais ir teisininkais. Kartais sąmoningai atsisakoma tam tikrų detalių, jei jos nesukuria papildomos informacinės vertės.

„Tyrime svarbu ne tik tai, ką paviešini, bet ir tai, ko nepadarai. Atsakomybė čia yra labai didelė“, – pabrėžia jis.

Vienas svarbiausių žurnalistinių tyrimų kriterijų – jų poveikis bendruomenėms. Skirtingai nei abstraktūs politiniai procesai, vietiniai tyrimai dažnai turi labai apčiuopiamų pasekmių: sustabdomi projektai, peržiūrimi sprendimai, institucijos priverstos reaguoti.

„Po publikacijų matai, kad institucijos pradeda judėti greičiau, rimčiau žiūrėti į problemą. Kartais sustoja darbai, kartais peržiūrimi sprendimai“, – sako N. Povilaitis.

Kai kuriais atvejais tyrimai padeda išvengti pavojingų precedentų, kurie ateityje galėtų tapti norma. Kitais – bendruomenės tiesiogiai pajunta naudą: išsaugomos viešosios erdvės, parkai ar istorinės teritorijos.

„Kai matai, kad po tyrimo bendruomenė lieka patenkinta ir dėkinga, supranti, kad tas darbas turėjo prasmę“, – teigia žurnalistas.

Informacinio pertekliaus sąlygomis žurnalistiniai tyrimai tampa savotiška atsvara paviršutiniškam informacijos vartojimui. Jie leidžia ne tik sužinoti, kas įvyko, bet ir suprasti, kodėl tai nutiko.

„Gyvename laikais, kai informacijos yra per daug. Todėl tyrimai demokratinėje visuomenėje užima itin svarbią vietą – jie leidžia sustoti ir pažvelgti giliau“, – apibendrina Nerijus Povilaitis.