Neraminanti statistika: narkotikų yra bandęs beveik kas ketvirtas lietuvis

Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus padidėjo bent kartą bandžiusiųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų – tai darė beveik kas ketvirtas gyventojas, o per pastaruosius metus – maždaug kas septynioliktas.

Kaip pirmadienį nurodė tyrimą atlikęs Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), bandžiusiųjų narkotikų bent kartą padidėjo „ženkliai“, nuo 14,1 proc. 2021 metais iki 24,2 proc. šiemet.

Tačiau, pasak departamento, vartojimas per pastaruosius 12 mėnesių padidėjo „nežymiai“, nuo 4,5 proc. iki 5,8 proc. respondentų.

„Tai greičiausiai rodo, kad žmonės labiau linkę pabandyti, bet nebūtinai jie toliau vartoja tas medžiagas“, – sakė NTAKD Narkotikų ir jų prekursorių kontrolės skyriaus patarėja Rasa Povilanskienė.

Kanapės Lietuvoje išlieka populiariausios tarp narkotinių medžiagų, nepaisant per penkerius metus sumažėjusio jų prieinamumo.

Kaip pristatė NTAKD Stebėsenos ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė Aura Rutkauskė, kanapių bent kartą gyvenime yra vartojęs kas penktas respondentas.

Jos pateiktais duomenimis, šiuo statistiniu požiūriu kanapių vartojimas išaugo nuo 13,7 proc. 2021 metais iki 20 proc. šiemet.

„Lyginant su Europos Sąjunga, Lietuvos kanapių vartojimo rodikliai yra šiek tiek mažesni negu Europos vidurkis (31,3 proc. – BNS)“, – sakė A. Rutkauskė.

Tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus kanapių Lietuvoje vartojo 4,3 proc. gyventojų, kai Europoje tai darė 8,7 proc. gyventojų.

„Vidutinis įvairių narkotikų vartojimo pradžios amžius pagal medianą svyruoja nuo 16 iki 25 metų. Kanapes, kadangi tai yra populiariausias narkotikas, pradedama vartoti vidutiniškai 20 metų“, – nurodė NTAKD specialistė.

Dauguma – 60,3 proc. – respondentų atsakė, kad kanapių per parą jiems gauti būtų neįmanoma. 2021 metais pateikusiųjų tokį atsakymą buvo kiek mažiau nei pusė – 49 procentai.

„Taip pat nustatėme, kad kanapės buvo lengviausiai prieinamas per tokį laiką narkotikas – 2,7 proc. respondentų atsakė, kad kanapių per tokį laiką gauti būtų labai lengva“, – sakė A. Rutkauskė.

„O lyginant visų narkotikų vartojimą, stebime, kad vartojimo paplitimas išaugo, lyginant su 2021 metais, visuose rodikliuose“, – pažymėjo ji.

Sunkiausiai prieinamas narkotikas buvo DMT – 81,4 proc. respondentų atsakė, kad jo gauti per parą neįmanoma.

Tyrimo duomenimis, po kanapių populiariausias narkotikas Lietuvoje yra kokainas. Bent kartą gyvenime jo yra vartoję 3,6 proc. respondentų.

Apskritai dažniausiai narkotikai yra vartojami tarp draugų – tai daro 57,1 proc. gyventojų. Antrą vietą užima diskotekos ir naktiniai klubai (12,7 proc.), trečią vietą – muzikos festivaliai (9,3 proc.).

Pasak R. Povilanskienės, Lietuvoje pirmauja dvi grupės naujų psichoaktyvių medžiagų – sintetiniai katinonai ir sintetiniai kanabinoidai. Šių medžiagų vartojimas padidėjo nuo 3,3 proc. iki 5,8 proc. tarp jaunų suaugusiųjų.

„Matome Europoje augančius sulaikymo kiekius, kas reiškia, kad šių medžiagų rinkoje daugėja. Tas pats yra ir Lietuvoje“, – nurodė ji.

„Gera žinia yra, kad jeigu išskleistume 15–34 metų amžių ir šiek tiek jį susmulkintume, matome, kad pats didžiausias vartojimas visgi yra (...) ne tarp paauglių, o tarp jaunų suaugusiųjų“, – teigė R. Povilanskienė.

„Deja, vartojimas yra nemažas. Bet jeigu kalbėtume apie pastaruosius 12 mėnesių, kas rodytų, kad tai yra galbūt dažnesnis vartojimas, jis nėra didelis – tik 1,9 proc. tarp jaunų suaugusiųjų“, – pažymėjo ji.

Kaip akcentavo NTAKD atstovė, padidintą pavojų sveikatai kelia tai, kad naujos narkotinės medžiagos keičia tradicines. Pavyzdžiui, sintetinių kanabinoidų randama elektroninių cigarečių skysčiuose.

„Labai dažnai patys jaunuoliai net nežino, kokia konkreti medžiaga yra būtent to skysčio sudėtyje. (...) Kas dar neramina, kad Europoje stebima tendencija, kuomet sintetiniai kanabinoidai atsiduria pluoštinių kanapių gaminiuose, kurie yra legalūs daugelyje valstybių“, – sakė R. Povilanskienė.

Taip pat pavojingi yra stimuliantų poveikį imituojantys sintetiniai katinonai, juodojoje rinkoje žinomi kristalų arba „kristės“ pavadinimu.

„Rizika sveikatai yra didžiulė dėl to, kad labai lengva tokių produktų perdozuoti, ir labai dažnai vartotojas vėlgi nežino, kas yra sudėtyje: nei koncentracijos, nei koks poveikis bus, nei kiek laiko truks tas poveikis“, – kalbėjo NTAKD atstovė.

Ji pažymėjo, kad naujos narkotinės ir psichotropinės medžiagos nekontroliuojamos tarptautiniais dokumentais. Tokių medžiagų Europoje nustatyta per 1050, kasmet jų padaugėja apie 50.

„Narkotikų rinka šiuo metu sparčiai kinta ir didėja, tų medžiagų įvairovė taip pat kasmet auga. (...) Tai didina riziką, nes labai dažnai vartotojai tiesiog nežino, ką vartoja ir ką įsigyja ir kokios koncentracijos produktai tai yra“, – sakė R. Povilanskienė.

Šiuos duomenis parodė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje 2004–2026 metais tyrimas, kurį finansavo Europos narkotikų agentūra (EUDA). Tyrimas atliktas 2026 metų sausio 21 – kovo 29 dienomis, tiriant 15–64 metų gyventojus.

Tyrimas atliktas apklausos būdu. Jame dalyvavo 4 tūkst. 670 nuolatinių gyventojų, kuriuos apklausė 61 pokalbio vedėjas.

Tai yra šeštasis toks reprezentatyvus tyrimas Lietuvoje, atliekamas nuo 2004 metų. Pastarasis tyrimas buvo atliktas 2021 metais.