Nedžiuginanti statistika: Kaunas – tarp 20 Europos miestų pagal metamfetamino vartojimą

2026 m. Europos miestų nuotekų analizės tyrimas (SCORE), kurį koordinuoja Europos Sąjungos narkotikų agentūra (EUDA – angl. European Union Drugs Agency), pateikė naujausią ir išsamiausią informaciją apie narkotikų vartojimo tendencijas Europoje. 2025 m. tyrime dalyvavo apie 115 miestų iš 25 šalių, įskaitant Europos Sąjungos valstybes, Norvegiją, Turkiją ir Lietuvą.

Tyrimas remiasi nuotekų epidemiologijos metodu (angl. wastewater-based epidemiology), kuris leidžia, analizuojant nuotekose aptinkamus narkotikų metabolitus, beveik realiu laiku įvertinti faktinį jų vartojimą bendruomenėse.

Šis metodas laikomas vienu objektyviausių būdų stebėti narkotikų vartojimo pokyčius, nes duomenys nėra priklausomi nuo apklausų ar savarankiškai deklaruojamo vartojimo, skelbia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.

SCORE tyrimo rezultatai rodo, kad narkotikų vartojimo situacija Europoje išlieka dinamiška ir nevienalytė. Pastebimas kai kurių medžiagų vartojimo augimas bei naujų tendencijų plitimas į regionus, kuriuose anksčiau jų buvo mažiau.

2025 m. Europoje ypač išaugo kokaino vartojimas – nuotekose aptinkamų metabolitų kiekis padidėjo apie 22 proc. Didžiausi kiekiai nustatyti Vakarų ir Pietų Europos miestuose, tačiau augimo požymių vis dažniau fiksuojama ir Rytų Europoje.

Tuo tarpu MDMA vartojimas sumažėjo beveik 16 proc., nors ši medžiaga išlieka plačiai paplitusi, ypač didmiesčiuose ir savaitgaliais.

Amfetamino ir metamfetamino vartojimas iš esmės išliko stabilus, tačiau pasižymi ryškiais regioniniais skirtumais: amfetaminas labiau paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje, o metamfetaminas aptinkamas vis daugiau šalių.

Kanapės išlieka labiausiai paplitusi neteisėta medžiaga Europoje, o jų vartojimo lygis išlieka stabilus. Tuo tarpu ketamino vartojimas išsiskiria sparčiu augimu – 2025 m. jis padidėjo apie 41 proc.

Tyrimas taip pat atskleidė aiškius vartojimo modelius: daugiau nei 75 proc. miestų kokaino ir MDMA vartojimas padidėja savaitgaliais, kas rodo stiprų ryšį tarp narkotikų vartojimo ir naktinio gyvenimo bei rekreacinės veiklos.

Lietuvos duomenys atskleidžia ryškius skirtumus tarp didžiųjų miestų – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – bei augančias kai kurių medžiagų vartojimo tendencijas. Kokaino vartojimas išsiskiria kaip viena sparčiausiai augančių sričių: 2025 m. didžiausias kiekis nustatytas Kaune (325,57 mg/1000 gyventojų per dieną), Vilniuje – 245,93 mg, o Klaipėdoje – 177,3 mg. Vilniuje stebimas nuoseklus augimas, o savaitgaliais vartojimas visuose miestuose dar labiau padidėja.

Amfetamino vartojimas 2025 m. didžiausias Vilniuje (76,25 mg/1000 gyventojų per dieną), tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje jis mažesnis. Vilniuje po laikino sumažėjimo 2024 m. vartojimas vėl išaugo, Kaune po itin aukšto piko 2022 m. pastebimas reikšmingas sumažėjimas, o Klaipėdoje fiksuojamas nuosaikus augimas.

Metamfetamino vartojimas Lietuvoje išsiskiria ypač dideliu netolygumu. Kaunas 2025 m. pasižymi itin aukštu rodikliu (167,23 mg/1000 gyventojų per dieną) ir patenka tarp 20 didžiausią vartojimą turinčių Europos miestų. Tuo tarpu Vilniuje vartojimas išlieka gerokai mažesnis, nors nuosekliai auga, o Klaipėdoje – žemas ir stabilus.

MDMA vartojimas 2025 m. didžiausias Kaune, mažesnis Vilniuje ir ženkliai mažesnis Klaipėdoje. Vilniuje ši medžiaga aiškiai siejama su savaitgaliais, o jos vartojimo lygis išlieka nepastovus. Ketamino vartojimas labiausiai paplitęs Vilniuje, o kituose miestuose jo lygis žemas arba duomenų trūksta.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje ryškėja keli svarbūs dėsningumai: didmiesčiuose sparčiai auga kokaino vartojimas, Kaunas išsiskiria itin aukštu metamfetamino lygiu, Vilnius pirmauja pagal amfetamino ir ketamino vartojimą, o savaitgaliai išlieka laikotarpiu, kai narkotikų vartojimas reikšmingai padidėja. Tai rodo stiprų ryšį tarp narkotikų vartojimo ir socialinio bei naktinio gyvenimo, taip pat išryškina skirtingas vartojimo struktūras tarp miestų.

Ekspertai pabrėžia, kad nors nuotekų analizė yra itin vertingas stebėsenos įrankis, ji neleidžia nustatyti vartotojų skaičiaus ar jų profilio, todėl šie duomenys turėtų būti vertinami kartu su kitais epidemiologiniais ir sociologiniais tyrimais.