Nida Grunskienė / Asociatyvi / Nida Grunskienė / L. Balandžio / BNS nuotr.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė tikisi, kad šiemet bus užbaigti vadinamieji čekiukų tyrimai dėl neteisėto savivaldos politikų lėšų naudojimo, perduodant bylas teismui arba priimant kitokius sprendimus.
„Tikiuosi ir labai norėčiau, kad šie metai būtų paskutiniai, kuomet mes kalbame apie „čekiukų“ bylas“, – interviu BNS sakė N. Grunskienė.
Ji pažymėjo, kad šiuos tyrimus galima vykdyti greičiau, nors prokurorų darbo krūvis ir didelis.
„Visada galima ir norisi greičiau. Aš visiškai suprantu esamus tyrimų krūvius ne tik „čekiukų“ bylose, yra ir kitų bylų. (...) Prokurorų, manau, visiškai pakanka. Labai noriu tikėti, kad šiais metais galbūt pavyks baigti su „čekiukų“ bylomis“, – kalbėjo generalinė prokurorė.
Be to, pasak N. Grunskienės, ramūs neturėtų būti baudžiamojo persekiojimo „čekiukų“ bylose išvengę Seimo nariai, nes pasibaigus parlamentarų įgaliojimams tyrimai jų atžvilgiu bus atnaujinami.
„Nėra taip, kad jeigu Seimas nesutiko ar neleido patraukti Seimo narių baudžiamojon atsakomybėn, tai yra pabaiga. Tos bylos dabar yra nutrauktos, tačiau ateis momentas, kai galbūt baigsis Seimo nario kadencija, galbūt nebepateks į Seimą, tuomet bylos bus atnaujintos ir bus priiminėjami sprendimai. Tik laiko klausimas, kada tai bus“, – sakė generalinė prokurorė.
Kitos interviu temos:
* Dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos atliekami 25 ikiteisminiai tyrimai, juose yra 72 įtariamieji.
* Prokuroras turėtų skųsti išteisinamąjį nuosprendį Nijolės Dirginčienės „čekiukų“ byloje.
* Lietuva siūlys pratęsti Eurojusto jungtinės tyrimo grupės darbą karo nusikaltimams Ukrainoje tirti.
* Baudžiamasis kodeksas turi būti peržiūrimas sistemiškai, ne keičiant atskirus straipsnius.
* Augantis prokuratūros patrauklumas jauniems specialistams ir lyčių balansas.
– Norėčiau iškart pradėti nuo jūsų paskyrimo. Tai yra istorinis paskyrimas, nes iki šiol dar niekas nėjo generalinio prokuroro pareigų dvi kadencijas paeiliui. Tačiau valdantieji slaptu balsavimu, sakykim, į tą procesą įnešė šiokios tokios intrigos, ir jūs pati tarsi buvote susitaikiusi, kad galite ir nepraeiti parlamento filtro. Ar turėjote kokių nors signalų, kad Seimas nepritars jūsų kandidatūrai?
– Kaip ne vieną kartą sakiau, mano darbo įvertinimas jau buvo tuomet, kai Lietuvos prezidentas mane pasiūlė antrai kadencijai. Žinoma, sekiau viešojoje erdvėje esančius pasisakymus, kad galbūt nebalsuos, galbūt ir netinkamas kandidatas.
Aš maniau, kad turiu pateisinti ir kolektyvo lūkesčius, kurie galbūt tikėjosi, kad eisiu antrą kadenciją. Taip pat vertinu prezidento (poziciją – BNS), kad jis pasiūlė mane antrai kadencijai. Buvau pasiruošusi visiems atvejams. Jeigu balsuos – gerai, tęsiu savo pradėtus darbus, jeigu ne – tada eisiu dirbti eiliniu prokuroru, iš kur ir atėjau.
Nida Grunskienė / BNS nuotr.
– Kalbėta, kad taip valdantieji gali keršyti už „čekiukų“ tyrimus. Jokia paslaptis, parlamentarai tarsi turi prielaidas keršyti, kai trijų valdančiosios koalicijos parlamentarų ir vieno liberalo Seimas jau neleido patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kokią žinią visuomenei siunčia tokia visų asmenų lygybė prieš įstatymą?
– Prokurorai pripratę prie visko, ir aš nemanau, kad tai pakeitė mūsų darbą. Mes savo darbus tęsėme ir tęsiame dabar. Nėra taip, kad jeigu Seimas nesutiko ar neleido patraukti Seimo narių baudžiamojon atsakomybėn, tai yra pabaiga.
Tos bylos dabar yra nutrauktos, tačiau ateis momentas, kai galbūt baigsis Seimo nario kadencija, galbūt nebepateks į Seimą. Tuomet bylos bus atnaujintos ir bus priiminėjami sprendimai. Tik laiko klausimas, kada tai bus.
– Ar artimiausiu metu Seimo prašysite dar naikinti kur nors parlamentarų neliečiamybę „čekiukų“ bylose?
– Tokios informacijos neturiu. Informaciją gaunu tada, kai apygardų vyriausieji prokurorai arba departamento vyriausiasis prokuroras kreipiasi su prašymu, kad kreipčiausi į Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo metu tokių prašymų neturiu ir kalbėti apie tai, kas bus, irgi negaliu.
– Politikai bei jų advokatai kėlė ir tebekelia klausimus dėl civilinio ir baudžiamojo proceso atskyrimo šiose bylose. Jie kritikuoja tiek tiriamą tik praėjusios kadencijos laikotarpį, tiek skirtingą tų pačių nesąžiningų veiksmų vertinimą, Baudžiamojo kodekso taikymo neproporcingumą padarytai žalai. Ar galite aiškiai pasakyti, kokiu kriterijumi remiantis pradedamas būtent baudžiamasis persekiojimas „čekiukų“ bylose?
– Tai yra du atskiri procesai. Vieną procesą vykdo Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai, antrą procesą vykdo, ikiteisminius tyrimus atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kontroliuoja apygardų arba Generalinės prokuratūros prokurorai.
Ikiteisminiai tyrimai pradedami, kuomet nustatoma, kad galbūt yra sukčiavimo ar dokumentų klastojimo požymių. Tai yra, kai pateikiami čekiai būtent kitų asmenų vardu. Tuomet pradedami ikiteisminiai tyrimai ir tada aiškinamos visos aplinkybės, kaip to žmogaus vardu čekis atsirado tarybos nario, tuomet dirbančio, apskaitoje.
– Tačiau, kaip matome, teismai jau formuoja praktiką, kad atsiskaitymas kitų asmenų kortelėmis nebūtinai yra nusikaltimas. Tokiu atveju, ar tai gali būti vienas pagrindinių kriterijų sprendžiant dėl baudžiamojo persekiojimo?
– Jūs kalbate apie vakarykštį (Nijolės Dirginčienės byloje – BNS) priimtą teismo sprendimą. Iki tol mes tokios praktikos neturėjome. Aš manau, kad prokuroras skųs šitą teismo nuosprendį, ir manau, kad turėtų pasisakyti aukštesnysis teismas, ar tokia praktika, kuomet panaudojami kitų asmenų čekiai, galima pateisinti savo išlaidas.
– Pirmųjų „čekiukų“ tyrimų teisėsauga ėmėsi 2023-iaisiais, tas procesas jau vyksta netrumpai. Ar esate patenkinta jo tempu apskritai ir kada numatote „čekiukų“ tyrimų pabaigą?
– Visada galima ir norisi greičiau. Bet aš visiškai suprantu esamus tyrimų krūvius ne tik „čekiukų“ bylose, yra ir kitų bylų. Tyrėjų skaičius yra toks, koks jis yra. Prokurorų, manau, visiškai pakanka. Labai noriu tikėti, kad šiais metais galbūt pavyks baigti su „čekiukų“ bylomis.
– Būtent ikiteisminiais tyrimais ir perdavimu į teismą?
– Nebūtinai perdavimu į teismą. Jeigu nėra nusikalstamos veikos, bus priimami kiti sprendimai. Bet tikiuosi ir labai norėčiau, kad šie metai būtų paskutiniai, kuomet mes kalbame apie „čekiukų“ bylas.
– Uždarant šią temą – pernai rudenį įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis šiek tiek sušvelninta atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnyba. Ar dėl to prokurorai stebi ikiteisminio tyrimo eigos, teismų praktikos pokyčius?
– Gal tik vieną, kad iš sunkaus (nusikaltimo – BNS) tapo apysunkis ir prokurorui yra galimybė tenkinti prašymą, jeigu yra visos sąlygos, baigti bylą pagal laidavimą. (...) O darbai kaip vyko, taip ir vyksta, kokių nors kitokių dalykų nėra. Tik yra galimybė, jeigu asmuo sutinka, nori jis to ir atitinka visus reikalavimus, baigti ikiteisminį tyrimą perduodant pagal laidavimą.
– Šios pataisos, beje, bus svarstomos Konstituciniame Teisme, opozicijai keliant klausimus dėl jų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui. Ką prokuratūrai reikštų, jeigu pataisos būtų pripažintos nekonstituciškomis?
– Aš siūlyčiau palaukti teismo sprendimo.
– Gerai, palaukime. Žinau, kad jūsų darbotvarkė labai įtempta, o pavaduotojų šiuo metu neturite.
– Taip, kol kas neturiu.
– Gal jau pasirinkote juos ir kada pavaduotojai galėtų pradėti darbą?
– Konkretaus atsakymo neturiu. Pavaduotojų kol kas neturiu. Kada pradėtų darbą, dar irgi nežinau. Kai bus, tada tą klausimą ir svarstysime. Šiuo metu neturiu pavaduotojų ir svarstau apie kandidatūras.
– Kada norėtumėte turėti?
– Norėjau sausio 14-ąją ( – ICPA), kuris tiesiogiai renka įrodymus ir perduoda juos Baudžiamajam teismui. Taip pat esame delegavę prokurorą į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, kad būtų padėta rinkti įrodymus būtent dėl karo nusikaltimų Ukrainoje. Du asmenys deleguoti į patariamąsias misijas Ukrainoje. (...)
juokiasi). Bus tada, kai bus. Manau, kad darbai, yra pavaduotojai ar nėra, vis tiek vyksta. Aišku, krūvis yra didesnis, kadangi turiu dirbti už tris, bet nematau problemų. Viskas išsprendžiama.
– Savo karjerą pradėjote Kupiškio rajono apylinkės prokuratūroje, jei neklystu.
– Taip.
– Kuri buvo panaikinta 2012-aisiais per prokuratūrų reorganizaciją, tuomet buvo įsteigtos apygardų prokuratūros. Ar dabar matote poreikį kokiems nors didesniems struktūros pokyčiams prokuratūros sistemoje?
– Norėčiau, kad tie pokyčiai duotų naudą, o ne tik išbalansuotų žmones, atsirastų tada nepasitenkinimas, strigtų darbai. Nes kiekvieni pokyčiai vis tiek atneša kokį nors nepatogumą žmogui, susinervinimą ir todėl norėčiau, kad kiekviena pertvarka, reorganizacija būtų labai pamatuota ir duotų naudą. Ne dėl to, kad būtų padaryta, bet dėl to, kad duotų naudą.
Minčių turiu, galbūt pavyks ir realizuoti, bet tikrai drastiškų pokyčių nedarysiu, nes ne tas laikas. Turime susitelkti, susikaupti ir dirbti, kadangi turime labai sudėtingų bylų. Matome, kokia yra situacija Lietuvoje ir užsienyje. Mes turime šnipinėjimo bylų, turime pagalbos kitoms valstybėms dirbti prieš Lietuvą, terorizmo bylų, jų skaičius vis auga. Manau, kad čia yra mūsų pagrindinis darbas, kad tie nusikaltimai būtų ištirti ir mūsų žmonės jaustųsi saugūs.
– Duodama priesaiką minėjote, kad daug dėmesio skirsite naujų specialistų įdarbinimui, per artimiausią penkmetį apie 100 prokurorų išeis į pensiją. Kiek tuo pačiu laikotarpiu jų reikėtų įdarbinti ir, paprastai kalbant, ar yra, iš kur paimti tų specialistų?
– Noriu pasidžiaugti, kad pastaruoju metu prokuratūra tampa patraukli. Ne tik prokurorams, kurie nori ateiti į prokurorus, bet ir į kitus darbus, valstybės tarnybą. (...) Daugiau jaunimo laiko egzaminus į prokurorus ir kaskart vis daugiau išlaiko. Noriu turėti rezervą, iš kurio būtų galima skirti prokurorus, kurie pakeistų išeinančiuosius į užtarnautą poilsį.
Teisingai pastebėjote, kad per ateinančius penkerius metus virš 100 prokurorų išeis į užtarnautą poilsį. Kiekvienu atveju, kai išeina prokuroras, mes vertiname ir žiūrime, koks buvo krūvis, ar reikalinga į tą vietą vėl pildyti, ar galbūt galima tą krūvį, jeigu jis nėra didelis, paskirstyti liekantiesiems. Tai kiekvienu atveju vertinama yra.
Manau, kad dėsime visas pastangas, kad pritrauktume jaunimo, žmonių, kurie turi patirtį, kurie nori dirbti prokuratūroje, kad jie laikytų egzaminą į prokurorus, iš kurių mes galėtume rinktis ir skirti į prokurorus.
– Tai specialistų stygiaus neprojektuojate?
– Kol kas ne.
– Ar prokurorų ir teisėjų atlyginimų atotrūkis, apie kurį 2023-iųjų rudenį kalbėjote Seime dėl mažų algų ir kiaurų langų kai kuriose prokuratūrose, sumažėjo, ir kokios dabar yra materialinio aprūpinimo tendencijos prokuratūroje?
– Taip, atlyginimų klausimas tikrai yra išspręstas. Atotrūkis tarp teisėjų ir prokurorų yra apie 10 proc. – mažesni prokurorų atlyginimai. Aišku, norėtųsi daugiau gauti finansavimo mūsų nekilnojamam turtui, pastatams, kuriuose dirba prokurorai, galbūt autoparko atnaujinimui, bet suprantame, kokia yra situacija, kur daugiau turi būti pinigai skiriami dėl mūsų pačių saugumo. Todėl sakome, kad taip, norėtųsi daugiau, bet turime suprasti, sakykime, kad turi užtekti tos sumos, kurią dabar gauname.
– Pereinant prie tyrimų aktualijų, gal karščiausia dabar tema – šiandien (pokalbis vyko ketvirtadienį – BNS) Prancūzijos teismas turėtų nagrinėti prokuratūros prašymą išduoti Lietuvai buvusį „Snoro“ banko akcininką Vladimirą Antonovą. Jeigu prašymas bus patenkintas, kas jo laukia Lietuvoje?
– Tada bus perduotas į Lietuvą ir tada jau yra, jeigu teisingai pamenu, pirmos instancijos teismas, kuomet jam skirta laisvės atėmimo bausmė. Šiais metais turėtų būti nagrinėjama byla apeliacinės instancijos teisme. Tai būtų sprendžiamas skundas apeliacinės instancijos teisme ir asmuo turėtų būti, jeigu būtų, būtų pergabentas atgal į Lietuvą, perduotas Lietuvai.
– Jeigu teismas atsisakys jį išduoti Lietuvai, ką tada prokuratūra darys?
– Jeigu atsisakys, tai bus atsisakyta. Prokuratūra neturi kokių nors svertų tai pakeisti. Aš tikiuosi, kad tokiu atveju galbūt Prancūzijos prokuratūra skųstų nuosprendį. Bet dabar, man atrodo, per anksti kalbėti. Palaukime (...) sprendimo ir žinosime, ką toliau darysime.
– Ar prokuratūrai žinoma, kur yra kitas dėl lėšų iššvaistymo nuteistas „Snoro“ banko akcininkas Raimondas Baranauskas?
– Aš tokios informacijos neturiu.
– Pastarosiose baudžiamosiose bylose, susijusiose su terorizmu, pagalba veikti prieš Lietuvą – pavyzdžiui, Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimo, pasikėsinimo Šiauliuose padegti paramą Ukrainai, ta pati DHL padegamųjų siuntų byla – kaip pagrindinis nusikaltimo organizatorius figūruoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Kaip jas patraukti atsakomybėn?
– Aš labai džiaugiuosi, kad pareigūnai ir prokurorai sugebėjo išaiškinti šiuos nusikaltimus. Tas pats Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimas, taip pat Šiaulių padegimas tikrai pareikalavo labai daug pastangų, kad būtų nustatyti asmenys. Tie asmenys buvo atgabenti iš įvairių pasaulio šalių.
Kai kurios bylos jau pasiekė teismą, jau turime ir apkaltinamuosius nuosprendžius. Labai noriu pasidžiaugti dėl to darbo, kurį atliko pareigūnai, kurį atliko prokurorai ir mes turime rezultatą. Buvo nustatyti ne tik vykdytojai, kurie tai darė, bet ir užsakovai, ir organizatoriai. Manau, kad tai yra puikus darbas, kuriuo turime pasidžiaugti.
– Iš politikų girdime skirtingus pareiškimus dėl kontrabandinių balionų situacijos: tai suvaldyta yra, tai vėl teisėsauga intensyvina savo veiksmus. Jūsų požiūriu, ko reikia, kad šie balionų skrydžiai iš Baltarusijos tikrai būtų užkardyti?
– Galiu kalbėti tik apie ikiteisminius tyrimus, kurie atliekami ir kuriuos prokurorai kontroliuoja. Šiuo metu turime tokius 25 ikiteisminius tyrimus. Kaip jau ne kartą esu minėjusi, tie tyrimai yra jungiami, juose atvejų, kaip vadiname, yra daugiau nei 600 atskridusių balionų. Mes vadiname juos atvejais ir jungiame į ikiteisminius tyrimus.
Turime ir sulaikytų asmenų, turime su įtarimais, kurie yra pareikšti, ir suimtų asmenų. Manau, kad iš ikiteisminio tyrimo pusės tikrai dedama labai daug pastangų, turime rezultatų, turime ir apkaltinamųjų nuosprendžių. Jau kaltais pripažinti 28 asmenys būtent dėl balionų.
Tikrai darbas vyksta intensyviai, tikrai renkami įrodymai, įtariamųjų skaičius kiekvieną dieną didėja, kadangi nustatomi vis kiti asmenys, nustatomi ir organizatoriai. Taip kad ikiteisminio tyrimo veiksmai vyksta. (...) Prokurorai negali nei patarti, nei pasakyti, ką daryti, kad neskristų balionai. Mes visi žinome, kad tie balionai skrenda iš Baltarusijos. Manau, kad reikia ieškoti būdų, kaip šią problemą išspręsti. Kas liečia ikiteisminius tyrimus, jie vyksta intensyviai.
Asociatyvi / VSAT nuotr.
– Baliono atveju laikomas perimtas balionas su kroviniu, taip?
– Perimtas arba, sakykime, kuris randamas su kroviniu. Gali būti ir be krovinio, bet kiekvieno baliono įskridimas į Lietuvą yra vadinamas atveju, (...) ir jie yra apjungiami. Noriu pasakyti, kad priėmėme sprendimą ne kiekvieną bylą nagrinėti atskirai, bet jas jungti siekiant įrodyti organizuotą grupę, galbūt nusikalstamą susivienijimą. Mūsų tikslas yra toks.
– Tai balionų atvejai iš esmės tiriami viename ikiteisminiame tyrime?
– Ne, turime iš viso 25 ikiteisminius tyrimus. Bet juose yra apie 600 šitų atvejų. (...) Ir šiose bylose turime 72 įtariamuosius.
– Ar politikai ir visuomenė spaudžia prokuratūrą tirti Remigijaus Žemaitaičio veiksmus per jo susitikimus su gyventojais ir ar tam spaudimui, jeigu jis egzistuoja, turi įtakos, kad konfrontaciją ponui Žemaitaičiui susitikimuose dažnai sudaro nepilnamečiai?
– Jokio spaudimo mes tikrai nejaučiame. Jeigu gaunami pareiškimai, jie nukreipiami ir nagrinėjami, ir priimamas sprendimas. Kad žmonės kreipiasi, informuoja apie galbūt padarytas nusikalstamas veikas, nelaikyčiau to spaudimu.
– Ar nėra teisėsauga žeminama, kai už rengimąsi šnipinėti Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis vadinamas politiniu kaliniu, nes toks įkalinimas juk apskritai yra autoritarinių valstybių bruožas, nesusijęs su teisės viršenybe. Kaip reikėtų vertinti tokį vieno iš valdančiosios partijos politikų pasisakymą?
– Nenorėčiau veltis į tokius politinius reikalus. Asmuo yra nuteistas, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Jeigu kyla abejonių dėl kokių nors pasisakymų, manau, tokiu atveju reikėtų kreiptis ar į policiją, ar į prokuratūrą ir tada būtų priimtas sprendimas, būtų įvertinti tie pasisakymai. Šiuo metu nenorėčiau vertinti.
– Dėl nužudymų dabar teisiamų pareigūnų bylose palaikyti savo kolegas susirenka daug pasieniečių, policijos pareigūnų, tarp jų yra ir tarnybų vadovai, aktyviai išreiškiantys paramą. Nors tai yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios ranka rankon dirba su prokuratūra vykdant baudžiamąjį persekiojimą. Ar tokia atvira tarnybų parama nesudaro įtampos jums bendraujant su pasieniečių, policijos vadovais?
– Nejaučiu jokios įtampos. Jie daro tai, ką mano turintys ar nori daryti. Tai yra jų pasirinkimas. Esu susipažinusi su tomis bylomis. Manau, kad prokurorai priėmė teisingus sprendimus, nes ir vienoje, ir kitoje byloje žuvo žmonės, ir yra tokios aplinkybės, dėl kurių turėtų pasisakyti teismai.
Tikrai palaikau prokurorus: ir vieną prokurorą, kuris dabar jau yra padavęs kasacinį skundą, ir kitą prokurorą, kuris palaiko valstybinį kaltinimą pirmos instancijos teisme. Manau, kad jų sprendimai yra priimti teisingi ir šiose bylose pasisakyti turi teismas.
– Mano žiniomis, Eurojuste įkurtos jungtinės tyrimo grupės karo nusikaltimams Ukrainoje tirti įgaliojimai baigiasi šių metų kovo 25-ąją. Ar Lietuva siūlys pratęsti šios jungtinės tyrimo grupės darbą?
– Taip, jau eina apie tai kalba. Ta jungtinė tyrimo grupė (...) įsteigta būtent Lietuvos prokuratūros iniciatyva. Mes pirmieji pradėjome ikiteisminį tyrimą ir būtent mūsų iniciatyva buvo sušaukti, sukviesti visų Europos šalių Eurojusto atstovai. Dalyvavo Eurojusto prezidentas, buvome išklausyti ir buvo nuspręsta įsteigti jungtinę tyrimo grupę.
Pradžioje buvome trys – Lietuva, Ukraina ir Lenkija, kadangi turėjome pradėję ikiteisminius tyrimus. Vėliau prie jungtinės tyrimo grupės prisidėjo Latvija, Estija, Slovakija, Rumunija. Turėjome du susitikimus Vilniuje, kur dalyvavo visų jungtinės tyrimo grupės šalių nariai. Prisijungė prie šios grupės ir Jungtinių Amerikos Valstijų teisingumo atstovas, Europolo atstovas ir gal pirmą kartą buvo toks atvejis, kuomet prisijungė Tarptautinis baudžiamasis teismas.
Manau, kad ši jungtinė tyrimo grupė parodė esanti stipri, parodė, kad ji gali daryti. Darbai, kurie padaryti, tikrai yra labai dideli, ir galiu drąsiai pasakyti, kad Lietuvos prokuratūros indėlis yra labai didelis. Mes palaikome, kad būtina tęsti, dirbti kartu, rinkti įrodymus taip, kad juos tinkamai surinkus būtų galima perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui.
– Ar iš kitų grupės dalyvių taip pat matote, girdite palaikymą šios grupės veiklos tąsai?
– Kaip tik vasario mėnesį vyks susitikimas. Manau, visos šalys turėtų palaikyti tą iniciatyvą, kadangi dirbame jau tiek metų. Esame prokurorus delegavę ir į Agresijos tyrimo centrą (angl. International Centre for the Prosecution of the Crime of Aggression against Ukraine
Turime asmenų, kurie yra pripažinti įtariamaisiais būtent dėl karo nusikaltimų Ukrainoje. Turime vieną asmenį, kuris pernai perduotas Lietuvai – tai yra Rusijos Federacijos pilietis. Jam pareikšti įtarimai ir aš labai noriu ir tikiuosi, kad ta byla bus perduota teismui.
– Kiek ilgai, jūsų požiūriu, dar turėtų tęstis šios jungtinės tyrimo grupės darbas ir koks turėtų būti jo finalinis rezultatas?
– Net nemanau, aš žinau, kad Lietuvos prokuratūra su Ukrainos prokuratūra bus iki galo, iki pat pergalės. Labai noriu tikėti, kad bus pergalė ir mes būsime kartu. Tikslas – kad būtų duomenys perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir tie asmenys būtų teisiami. Toks mūsų tikslas.
– Ar galite praplėsti, kiek duomenų surinkta, apie kokio dydžio tyrimą kalbame? Aš suprantu, kad tai yra tiesiog didžiulis darbas, apie kurį šnekate.
– Galiu kalbėti tik apie tai, ką Lietuvos prokurorai ir tyrėjai yra nuveikę šioje byloje Lietuvos mastu. Kaip žinome, į Lietuvą atvyko daugiau nei 100 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Su kiekvienu asmeniu pabendrauta, jiems suteikta informacija, kur galėtų kreiptis ir ką turėtų padaryti, jeigu turi vertingos informacijos apie karo nusikaltimus Ukrainoje.
Galbūt žino asmenis, kurie sunaikino turtą, nužudė žmogų. Buvo pabendrauta su daugiau nei 6,5 tūkst. žmonių, iš tų žmonių 480 buvo apklausti liudytojais. Daugiau nei 130 pripažinti nukentėjusiais, paimta, jeigu asmenys turėjo, visa informacija: vaizdo įrašai, fotografijos surinkti įrodymams būtent dėl karo nusikaltimų Ukrainoje. Visa ta informacija patalpinta į bendrą duomenų bazę, su kuria dirba visi jungtinės tyrimo grupės nariai, kad kitos šalys matytų ir galėtų vertinti, kokie yra įrodymai, juo labiau Agresijos tyrimo centras.
Darbas vyksta bendrai, ir aš manau, kad kitos šalys taip pat turi rezultatus ir dirba. Mūsų prokurorai vyksta į Hagą, dirba Agresijos tyrimo centre beveik kiekvieną mėnesį. Tie darbai vyksta, ir tikimės surinkti kuo daugiau įrodymų, kad galėtų būti nuteisti šie asmenys. O dėl to asmens, kuris atgabentas į Lietuvą, tikiu ir manau, kad bus perduotas į teismą. Nes Lietuvos įstatymai leidžia teisti asmenis, kurie galimai padarė nusikalstamas veikas užsienyje.
– Minėjote, kad duomenys renkami ir daug duomenų surinkta apie nukentėjusius ukrainiečius.
– Ne tik nukentėjusius ukrainiečius, bet yra nukentėję ir Lietuvos piliečiai. Turime ne vieną Lietuvos pilietį, kurie buvo nužudyti, pavyzdžiui, režisierius Mantas Kvedaravičius, turime kitus asmenis, kurie buvo sužaloti. Taip pat renkami duomenys, įrodymai.
– Kiek yra nukentėjusių lietuvių dėl karo Ukrainoje?
– Taip greitai negalėčiau atsakyti – žinau apie šešis, bet galbūt yra ir daugiau. Tikslių skaičių tikrai nepasakysiu, nes dirba žmonės ir jie turi tą informaciją.
– Ar gali būti artimiausiu metu daugiau įtariamųjų perduota Lietuvai būtent dėl karo nusikaltimų Ukrainoje?
– Dabar negalėčiau atsakyti į šį klausimą. Mūsų prokurorai vyksta ir į Ukrainą atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų kartu su tyrėjais, dalyvauja Ukrainos pareigūnai. Tokių prokurorų išvykimų turėjome gal daugiau nei dešimt, kuomet patys prokurorai ir tyrėjai dalyvavo atliekant veiksmus Ukrainoje. Manau, to pasekmė yra tai, kad turime šešis asmenis, kurie pripažinti įtariamaisiais už akių, ir vieną asmenį, kuris yra įtariamasis ir išduotas Lietuvai.
– Pereinant prie teisėkūros – Prezidentūra sako, kad palaikytų iniciatyvą kriminalizuoti dezinformaciją, kuri kelia sumaištį. Ar prokuratūra irgi matytų tokį poreikį?
– Labai reikėtų pavertinti. Aš kol kas bent jau asmeniškai nesu susipažinusi su pataisomis ar projektais, jeigu jie yra. Bet manau, kad kiekvienu atveju turime savo nuomonę, mes vertiname ir pateikiame savo nuomonę.
– Taip pat svarstoma išplėsti žvalgybos kontrolieriaus funkcijas, priskiriant jam kriminalinės žvalgybos kontrolę. Tai galbūt artimiau susiję su baudžiamąja teise. Ką manote apie tokį sumanymą?
– Gal prieš porą metų, dabar tikslios datos nepasakysiu, buvo sudaryta darbo grupė būtent dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo peržiūrėjimo. Mes aktyviai dalyvavome, aš pati buvau toje grupėje, teikėme pastabas, buvo parengtas projektas. Tik nežinau, kur jisai atgulė, nebuvo informuota apie jo eigą. Manau, kad tvarka, kuomet dalyvauja prokuroras ir teismas, yra pakankama ir keisti nereikėtų.
Baudžiamasis kodeksas / BNS nuotr.
– Kur baudžiamoji teisė galbūt apskritai neatitinka šiuolaikinių realijų? Ar matote poreikį sistemiškiau pakeisti Baudžiamąjį kodeksą?
– Manau, visada yra ką tobulinti, bet norėtųsi, kad tas tobulinimas nebūtų kokio nors vieno atskiro straipsnio. Štai, kuomet dabar buvo patobulintas Baudžiamojo kodekso 228 straipsnis (numatantis atsakomybę už piktnaudžiavimą – BNS), mes sakėme, kad reikia peržiūrėti visus tame skirsnyje esančius straipsnius. Tai gal pasigendame tokios sisteminės peržiūros.
Yra sudarytos darbo grupės ar komitetai (...) prie Teisingumo ministerijos dėl baudžiamojo proceso ir Baudžiamojo kodekso tobulinimo. Norėtųsi, kad šie komitetai dirbtų intensyviau, ir būtų peržiūrima ne atsitiktinai ir ne po vieną straipsnį.
– Einant link pabaigos – esate ne tik pirmas generalinis prokuroras, dirbantis dvi kadencijas paeiliui, bet ir pirmoji moteris, paskirta į šias pareigas. Ar jums svarbi lyčių lygybė prokuratūros sistemoje ir kokią dinamiką matote šiuo požiūriu?
– Prieš kelerius metus daugiau prokurorų turėjome vyrų, tačiau šiuo metu neryškiai, nežymiai, bet moterys perima tą estafetę ir prokurorais daugiau tampa moterys. Gal turime mažiau moterų vadovių. Bet, jeigu neklystu, šiandien turime 26 vadoves iš 68 vadovų. Tai, sakyčiau, (...) apie viduriuką.
Yra sudarytos visos galimybės: kiekviena moteris gali tapti ir prokurore, ir vadove. Gal reikia daugiau savimi pasitikėti, turėti drąsos ir svarbiausia noro. (...) Pavyzdys esu ir aš – manau, kad jeigu galėjo mane paskirti generaliniu prokuroru, tai gali ir bet kurią kitą moterį, kuri to siekia, nori. Reikia dirbti, stengtis, kad būtum pastebėtas ir darbai būtų įvertinti, o sąlygas ir galimybes, manau, turime visi vienodas.
– Žodis „prokuroras“ kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „rūpintis“. Koks dabar yra didžiausias generalinės prokurorės rūpestis?
– Tų rūpesčių yra labai daug. Kaip sakiau prisistatydama ir pirmą kadenciją, (...) ir dėl antros, kad netoleruosiu ikiteisminių tyrimų vilkinimo, netoleruosiu neteisėtų ir neteisingų sprendimų. Man yra labai svarbu, kad ikiteisminiai tyrimai nebūtų pradedami, nebūtų paimami dokumentai, nebūtų sulaikomi asmenys ir po to metų metais nieko nedaroma. Nes turime tokių ikiteisminių tyrimų. Negaliu suprasti ir pateisinti, kaip ikiteisminiai tyrimai gali vykti trejus, ketverius, penkerius, šešerius, aštuonerius metus. Turime tokių ikiteisminių tyrimų.
Aš suprantu – trūksta tyrėjų, (...) turime didelius darbo krūvius, bet reikėtų pagalvoti ir apie žmogų, kurio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio atžvilgiu galbūt išimti dokumentai, gal jis buvo sulaikytas. Mes kažkaip nepagalvojame apie tą žmogų, ką jam reikia ištverti, kad galbūt yra sužlugdomi verslai, gal ir pati asmenybė. Kiekvienas savaip mes tai išjaučiam, (...) kai ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas po kokių trejų, penkerių metų.
Mano pagrindinė užduotis dabar – kad tyrimai, jeigu pradedame, turi būti pradedami pagrįstai ir jų terminai negali tęstis penkerius–dešimt metų.
– Kiek daugiausia turėtų tęstis?
– Labai priklauso nuo ikiteisminio tyrimo. Manau, kad maksimumas turėtų būti dveji metai.
– Ačiū jums už pokalbį, dėkoju, kad skyrėte laiko.
Plojimai 0Lankytojai 0
Video rekomendacijos
Rekomenduojame
Rodyti visus
Populiariausi straipsniai
Loading