Mokėjo vaiko išlaikymą, bet antstolis nurodė daugiatūkstantinę skolą: advokatė paaiškino, ką daryti

Netikėtai gavus antstolio pranešimą apie didelę vaiko išlaikymo skolą, pirmiausia svarbu patikrinti, kaip ji apskaičiuota ir ar buvo įvertinti visi atlikti mokėjimai.

Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas kreipėsi į redakciją, gavęs antstolio pranešimą apie daugiau kaip 10 tūkst. eurų siekiantį vaiko išlaikymo įsiskolinimą, nors, jo teigimu, išlaikymą vaikui jis teikė.

„Prieš daug metų teismas priteisė iš manęs kas mėnesį mokėti išlaikymą dukrai. Dabar gavau antstolio raštą, kuriame nurodyta, kad esu skolingas daugiau kaip 10 tūkst. eurų. Su tokia suma visiškai nesutinku, nes išlaikymą mokėjau, pinigus pervesdavau vaiko mamai, kartais sumokėdavau net daugiau, negu tuo metu reikėjo mokėti. Ką daryti, jeigu paaiškėtų, kad mano mokėjimai nebuvo įvertinti?“ – klausimą redakcijai pateikė skaitytojas.

Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.

Susipažinus su skaitytojo situacija pirmiausia pažymėtina, kad antstolio dokumente nurodyta galutinė išieškotina suma savaime neatima iš skolininko teisės patikrinti, kaip ji buvo apskaičiuota ir kokiais vykdomojoje byloje esančiais duomenimis remiantis nustatytas įsiskolinimas.

Civilinio proceso kodeksas skolininkui suteikia teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, gauti informaciją apie vykdymo eigą, reikšti prašymus bei įstatymo nustatyta tvarka skųsti antstolio veiksmus.

Todėl asmuo, gavęs pranešimą apie skolą ir nesuprantantis jos apskaičiavimo, turi teisę kreiptis į antstolį ir prašyti pateikti vykdomosios bylos medžiagą bei informaciją, leidžiančią patikrinti nurodytos sumos pagrįstumą.

Tokioje situacijoje pirmiausia tikslinga paprašyti pateikti vykdomojo dokumento ir kitų reikšmingų vykdomosios bylos dokumentų kopijas, taip pat išsamų išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimą. Iš jo turėtų būti galima nustatyti, už kokį laikotarpį skola apskaičiuota, kokios išlaikymo sumos atitinkamais laikotarpiais laikytos mokėtinomis ir kokie skolininko atlikti mokėjimai buvo įskaityti.

Tai ypač svarbu tais atvejais, kai išlaikymo prievolė vykdoma ilgą laiką.

Per keliolika metų galėjo keistis mokėtinas periodinės išmokos dydis, būti atliekamas jos indeksavimas, o pats skolininkas galėjo dalį pinigų pervesti tiesiogiai išlaikymą gaunančiam asmeniui. Todėl vien galutinės skolos sumos nepakanka tam, kad žmogus galėtų patikrinti, ar ji apskaičiuota teisingai.

Jeigu išlaikymas buvo mokamas tiesiogiai vaiko motinai ar kitam išlaikymą gaunančiam asmeniui, labai svarbu išsaugoti ir antstoliui pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Tai gali būti banko sąskaitos išrašai, pavedimų duomenys, mokėjimų paskirtys, kvitai ar kiti rašytiniai įrodymai.

Vien skolininko paaiškinimo, kad pinigai buvo mokami, paprastai nepakanka. Kilus ginčui reikšminga tampa tai, ar konkretūs mokėjimai gali būti susieti būtent su teismo sprendimu nustatyta išlaikymo prievole.

Pavyzdžiui, bankiniuose pavedimuose nurodyta paskirtis „išlaikymas“, „alimentai“, konkretus mėnuo ar vaiko vardas gali padėti pagrįsti mokėjimų pobūdį.

Kiekvienu atveju svarbu vertinti ne tik sumokėtą sumą, bet ir mokėjimo paskirtį bei kitas jo atlikimo aplinkybes. Taip pat atsargiai vertintinas argumentas, kad tam tikrais mėnesiais buvo sumokėta daugiau, todėl ši „permoka“ savaime turėtų būti įskaitoma už kitus laikotarpius.

Ar didesnė konkreti išmoka buvo išankstinis išlaikymo mokėjimas, ar papildomai vaikui skirtos lėšos, priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir turimų įrodymų.

Todėl tokiu atveju pirmiausia reikėtų palyginti visą antstolio pateiktą skaičiavimą su faktiškai atliktais mokėjimais. Gavus vykdomosios bylos medžiagą praktiškai tikslinga sudaryti chronologinę lentelę: kiek kiekvieną mėnesį turėjo būti sumokėta, kiek realiai buvo sumokėta ir kokią sumą antstolis įskaitė.

Tokiu būdu galima nustatyti, ar skola atsirado dėl neatitikusių mokėjimų, jų neįskaitymo, indeksavimo, ar galimos skaičiavimo klaidos.

Jeigu pateikti dokumentai patvirtintų, kad į apskaičiuotą skolą nebuvo įtraukti faktiškai atlikti išlaikymo mokėjimai, skolininkas gali pateikti antstoliui juos pagrindžiančius įrodymus ir prašyti atitinkamai patikslinti vykdomojoje byloje apskaitomą įsiskolinimą.

Gavus netikėtai didelį reikalavimą sumokėti išlaikymo įsiskolinimą nereikėtų nei automatiškai pripažinti nurodytos sumos, nei apsiriboti teiginiu, kad išlaikymas buvo mokamas.

Pirmiausia reikėtų gauti vykdomosios bylos medžiagą ir skolos apskaičiavimą, surinkti visus turimus mokėjimų įrodymus ir palyginti juos su antstolio apskaitoje esančiais duomenimis.

Tik atlikus tokį palyginimą galima objektyviai įvertinti, ar nurodyta skola iš tiesų egzistuoja ir ar jos dydis apskaičiuotas teisingai.