Miškų politika Lietuvoje: sprendimų priėmimui trūksta skaidrumo

Daugiausiai įtaką su miškų politika susijusiems sprendimams siekė daryti dvi interesų grupės. Iš 119 identifikuotų juridinių ir fizinių asmenų kas trečias atstovavo medienos pramonei (38), kas ketvirtas – aplinkosaugos interesams (32). Daugiausiai asmenų pavyko identifikuoti iš Seimo narių darbotvarkių (60) ir pasiūlymų Miškų įstatymo projektams (25).

Vis dėlto, trūksta viešų duomenų apie konkrečias susitikimų priežastis ir lobistinės veiklos tikslus. Susitikimų tikslai buvo nurodyti tik 3 iš 162 Seimo narių darbotvarkių įrašų, galimai susijusių su miškų politika. Lobistinės veiklos deklaracijos (35) taip pat neatskleidė detalesnių siekiamų tikslų ar laukiamų rezultatų.

Pagal organizacijų tipą, daugiausiai įtaką siekė daryti verslai ir verslo asociacijos (43), nevyriausybinės (NVO) (23) ir kitos ne pelno siekiančios organizacijos (20).

Pasak interviu dalyvių, verslai ir verslo asociacijos siekdamos daryti įtaką sprendimų priėmimui, dažniau vykdo lobistinę veiklą, teikia pasiūlymus teisės aktų projektams. NVO ir kitos ne pelno siekiančios organizacijos daugiau dėmesio skiria viešosios nuomonės formavimui, žiniasklaidos įtraukimui bei ekspertinių žinių teikimui. Visgi, ekspertai pažymėjo, kad asmeninių ryšių svarba išlieka reikšminga visų interesų grupių veikloje, nepaisant taikomų skirtingų taktikų.

Interviu dalyviai atkreipė dėmesį, kad didesnį socialinį kapitalą ir resursus turinčios organizacijos sprendimų priėmėjus pasiekia gerokai lengviau nei mažesnės NVO ar kitos ne pelno siekiančios organizacijos. Jų teigimu, riboti finansiniai ištekliai ir trumpi konsultacijų terminai tampa reikšmingais iššūkiais šioms organizacijoms aktyviau dalyvauti teisėkūroje.

Remiantis kokybinių interviu įžvalgomis, interesų grupės viešąjį interesą miškų politikos kontekste taip pat apibrėžia skirtingai. Pavyzdžiui, vieni jį sieja su ekonomine nauda valstybei, kiti akcentuoja miškų ir bioįvairovės apsaugą.

„Lietuvoje viešai prieinama daug duomenų apie sprendimų priėmimą, todėl dažnai esame minimi kaip gerasis pavyzdys regione. Tačiau ši informacija vis dar išsibarsčiusi, pateikiama nevienodais formatais, be to, retai įvardijami siekiami tikslai apsunkina galimybes suprasti, kieno interesai iš tikrųjų nugula į galutinius teisės aktus. Šiame pokalbyje labai norėčiau aktyvesnio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vaidmens“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė.

Studijos įžvalgos ir rekomendacijos parengtos remiantis viešai prieinamų lobistinės veiklos, Seimo narių ir ministrų darbotvarkių, Seimo komitetų darbotvarkių ir pateiktų pasiūlymų teisės aktams duomenų analize (2020 m. lapkričio – 2024 m. liepos mėn.) ir 29 giluminiais pusiau struktūruotais interviu su verslo ir verslo asociacijų atstovais, politikos lyderiais, aplinkosaugos organizacijų, priežiūros ir teisėsaugos institucijų atstovais bei kitais su tyrimo sritimi susijusiais ekspertais.

Su studija susipažinti galite čia,