Ministrė nepritaria kalbos inspektoriaus teiginiams apie „čigonus“ ir „negrus“, kviesis pokalbio

Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako nepritarianti Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos teiginiams apie „čigonus“ ir „negrus“, kviečiasi jį pokalbio.

„Ministerija kategoriškai nepritaria Valstybinės inspekcijos viršininko šito Valotkos išsakytai nuomonei ir paprašėme vadovą pateikti paaiškinimą, pirmadienį kviečiamės pokalbiui“, – ketvirtadienį BNS sakė ministrė.

„Mano nuomone, kalba nėra vien kažkoks taisyklių ar žodynų klausimas, tai, visų pirma, yra mūsų tarpusavio pagarbos ir brandos išraiška, negalima žmonių žeminti ar ignoruoti žmogaus orumo. Tokiais atvejais kalba jau tampa nebe lingvistinis klausimas, o tiesiog etinis“, – teigė ji.

Kultūros ministrė pabrėžė, kad institucijų vadovai privalo laikytis aukštesnio etikos standarto, net jeigu žodis ir laikomas yra norminiu, kaip teigė A. Valotka.

Pasak V. Aleknavičienės, negalima ignoruoti bendruomenės jautrumo tam tikrais klausimais.

„Manau, kad valstybės tarnautojai ar pareigūnai turi būti tie, kurie rodo aukštesnį standartą, o ne remiasi kažkokia minimalia riba, nusistovėjusiomis normomis“, – teigė ji.

Kultūros ministrės teigimu, viešojoje ar privačioje erdvėje negali būti toleruojamos patyčios, asmens menkinimas ar puolimas.

„Diskutuoti galime, gali būti skirtingos nuomonės, tačiau ribos turi būti ir turime labai gražių terminų“, – pridūrė ji.

Naujienų portalas LRT ketvirtadienį pranešė, kad Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas, komentuodamas ginčą, kilusį dėl Kaune įsikūrusios augalų parduotuvės „Čigono daržas“, pareiškė, jog galima sakyti ne tik „čigonas“, bet ir „negras“.

„Žodis „negras“ yra normalus, leistinas žodis. Teismas tą yra seniai konstatavęs. Aš matau, kaip indoktrinuoti studentai, ypač Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, (...) jiems tiesiog mėšlungis lūpas surakina, jeigu bando ištarti žodį „negras“. Tai yra geras, normalus žodis. Žodis „čigonas“ yra senas, tradicinis, geras žodis. Man atrodo, kad tai germanizmas, nuo Zigeuner kilęs. Man tie teiginiai, kad jų bendruomenė nenori šito žodžio, yra visiškai neįtikinami. Atsidarykite Tautinių mažumų departamento puslapį ir suraskite, kaip vadinasi jų tautinė bendrija. (...) Jie patys savo bendriją yra pavadinę „Čigonų laužas“, – LRT pasakojo jis.

Šiauliuose įkurto Romų integracijos centro vadovė Konsuela Mačiulevičiūtė portalui sakė, kad toks augalų parduotuvės pavadinimas žeidžia. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba savo ruožtu paragino atsisakyti stigmatizuojančios kalbos.

V. Aleknavičienė sakė norinti išgirsti, kaip A. Valotka paaiškins požiūrį.

A. Valotka Valstybinės kalbos inspekcijos viršininku naujai kadencijai paskirtas pernai gegužę.

BNS rašė, kad tuomet devynios žmogaus teisių organizacijos tuometinio kultūros ministro Šarūno Biručio prašė panaikinti šį paskyrimą. Jų teigimu, pasirinktas asmuo „savo viešais pasisakymais diskreditavo Valstybinę lietuvių kalbos inspekciją didelės dalies visuomenės akyse“, o ministras savo pasirinkimu „siunčia žinutę visuomenei, kad ksenofobiniai pasisakymai yra toleruojami aukščiausiu lygiu“.

Kalbos inspekcijos vadovas yra ne kartą sulaukęs buvusio kultūros ministro liberalo Simono Kairio kritikos dėl savo viešų pasisakymų ir raginimo trauktis iš pareigų. A. Valotkai taip pat skirtos dvi pastabos.

Viena – už tai, kad dalyvaudamas konferencijoje REDA pareiškė, jog pavežėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį. Kita – už tai, kad LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba jis palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.

Nuo 1990-ųjų veikianti Valstybinė kalbos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.

Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant, šviečiant visuomenę.