Baltijos šalys europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektui iš 2028–2034 metų
ES biudžeto norėtų dar 10 mlrd. eurų paramos, sako premjeras
Mindaugas Sinkevičius.
Anot jo, tokia lėšų suma reikalinga projekto tęstinumui.
„Rail Baltica“ yra finansuojamas projektas „Connecting Europe Facility“ (Europos infrastruktūros tinklų priemonė – BNS). Lietuva kartu su Baltijos šalimis nori užsitikrinti tam tikrą finansavimą, šiuo atveju 10 mlrd. eurų naujam finansiniam laikotarpiui“, – trečiadienį po susitikimo už sanglaudą ir reformas atsakingu Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju Raffaele Fitto (Rafaele Fitu) sakė M. Sinkevičius.
„Matome tam tikras iniciatyvas bendrai sumažinti „Connecting Europe Facility“ finansavimą, kuris viršijo 50 mlrd. eurų visai Europai, o šiuo atveju Baltijos šalys norėtų bent 10 milijardų, užsitikrinti projekto („Rail Baltica“ – BNS) tęstinumui“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, Baltijos šalių ir Lenkijos lyderiai spalio 16 dieną bendrame laiške ES vadovybei patvirtino įsipareigojimą užbaigti „Rail Baltica“ per kitą ES biudžeto laikotarpį ir ragino užtikrinti projektui nuspėjamą Europos finansavimą.
Laiške pabrėžiama, kad „Rail Baltica“ reikšmė dar labiau išaugo užtikrinant ES ir NATO gebėjimą greitai perkelti karius ir karinę techniką į Europos rytinį flangą.
Tuo metu Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ Europos Komisijai šią savaitę pateikė naują paraišką dėl dar 357,5 mln. eurų finansavimo „Rail Balticai“. Iš šios sumos vien darbams Lietuvoje prašoma apie 37,3 mln. eurų.
Iki šiol „Rail Baltica“ projektui skirta apie 4,5 mlrd. eurų ES investicijų pagal 12 „Connecting Europe Facility“ dotacijų susitarimų.
Pirmojo projekto etapo, kai viena „Rail Baltica“ vėže bus sujungtos Baltijos šalys su Europa, vertė trijose Baltijos valstybėse turėtų siekti 15,3 mlrd. eurų, o kaina įrengiant antrąjį ir kelią – apie 23,8 mlrd. eurų.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.