M. Sinkevičius: Po sekmadienio incidentų – stiprinama strateginių objektų apsauga

Po sekmadienio naktį įvykusio incidento, kai bandyta padegti įmonės Vilniuje patalpas, kuriose veiklą vykdo amerikiečių įmonė „SpaceX“, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad strateginės infrastruktūros objektuose bus padidintas budrumo lygis.

„Traktuojame, kad tai yra sabotažas ir ieškoma šį nusikaltimą atlikusių asmenų. Šiame kontekste buvo sutarta, kad valstybinės reikšmės kritinę infrastruktūrą valdančiuose objektuose, kurių turime per 15, bus sustiprintas budrumo lygis, atsižvelgiant į situaciją“, – po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio Vyriausybėje pirmadienį sakė M. Sinkevičius.

Pasak jo, budrumo lygis sustiprinamas nuo pirmadienio.

„Sustiprintas budrumo lygis reiškia, kad didesnis pajėgų skaičius ir didesnis dėmesys bus skiriamas tiems objektams, techninis, fizinis įsitraukimas į tų objektų apsaugą“, – dėstė Vyriausybės vadovas.

Kaip rašė BNS, sekmadienio naktį incidentas fiksuotas įmonės „Delska“ teritorijoje, kurioje yra laikoma „Starlink“ įranga.

Pasak M. Sinkevičiaus, Molotovo kokteiliais bandyta sukelti gaisrą.

„Gaisrą laiku pastebėjo sargas ir ėmėsi veiksmų gesinant gaisro židinius. (...) Antenos neužsidegė, nežymiai apdegė valdymo blokas, atvykus PAGD profesionalams, pagalbos nebereikėjo“, – sakė ministras pirmininkas.

M. Sinkevičiaus teigimu, įtariamieji kol kas nėra nustatyti, vykdoma intensyvi jų paieška, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Premjeras tikino, kad minėta įmonė dar penktadienį buvo perspėta apie vietas, kurias reikėtų sustiprinti savo veikloje, tačiau pabrėžė, kad žvalgyba neturėjo informacijos apie galimą sabotažo aktą ir tai tėra sutapimas.

„Mes neturėjome išankstinės informacijos apie šį sabotažo veiksmą. Tiesiog buvo perspėjimai bendra tvarka, nes perspėjame daug įmonių, kurios veikia jautriuose sektoriuose“, – nurodė jis.

M. Sinkevičius teigė pavedęs Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC) identifikuoti įmones ir įstaigas, susijusias su gynybos, ryšių pramone, ir suformuoti jų sąrašą. Šiems subjektams ketinama teikti informaciją, kaip stiprinti apsaugą.

„Matome, kad Lietuvos teritorijoje vystosi gynybos pramonė, gaminanti dronus ar komponentus ir kitokias sudedamąsias dalis. (...) Jaučiamas (...) privačių subjektų, privačių įmonių suinteresuotumas, veikiančių gynyboje, (...) prašant atliepti jų saugumo poreikius“, – sakė premjeras.

„NKVC neabejotinai greitu laiku pateiks (sąrašą – BNS). (...) Dalis įmonių yra identifikuota ir jau šiandien dirba mūsų saugumo tarnybos, jas perspėja. (...) Pasako, kur yra apsaugos trūkumai, geranoriškai rekomenduoja, ko galima imtis“, – aiškino jis.

Viešojo saugumo tarnyba (VST), anot M. Sinkevičiaus, yra pasiruošusi pateikti rekomendacijas, kokius saugumo elementus konkreti įmonė galėtų įdiegti pas save, kad galėtų jaustis saugiau.

Tarnyba jau dabar saugo valstybinius strateginius objektus. Anot M. Sinkevičiaus, reikia, kad svarbių objektų sąrašas būtų plečiamas.

„(Svarbių objektų – BNS) sąrašas turėtų būti plečiamas, neapsiribojant vien tik valstybiniais objektais, bet ir privačiais, ir turbūt, kad laikas ne tik siūlyti rekomendacijas, bet ir prašyti, kad į tas rekomendacijas būtų reaguojama. Tai dėl to sutarta, toks sąrašas bus parengtas NKVC ir rekomendacijos, žinoma, bus pateiktos“, – sakė premjeras.

„Tai yra privatūs subjektai, privačios įmonės, kurios, kurios užsiima privačia veikla, verslu ir visko, matyt, valstybė apsaugoti nepajėgi, bet aš manau, kad natūralu, reikėtų suprasti situacijos rimtumą ir dėti patiems pastangas apsaugant savo gamybines linijas, personalą, galbūt vietas, lokacijas, kuriose yra veikiama“, – aiškino jis.

Tai nėra pirmas atvejis pastaruoju metu, kai kėsinamasi į „Starlink“ infrastruktūrą Europoje.

Praėjusią savaitę pranešta, kad Bulgarijos institucijos tiria pranešimą, kad kelios antenos, naudojamos ryšiui su „Starlink“ palydovų tinklu, buvo tyčia padegtos.

Praėjusį mėnesį gaisras kilo „Starlink“ palydovinio ryšio stotyje centrinėje Lenkijoje, o šalies skaitmeninių reikalų ministras šį gaisrą pavadino sabotažo aktu.

Vokietijos policija dėl gaisro Lenkijoje sulaikė tris vyrus ir moterį, o premjeras Donaldas Tuskas šį incidentą apibūdino kaip „hibridinio karo veiksmą“.

Sekmadienio rytą Pasvalio rajone sprogęs dronas buvo ukrainietiškas, jis į Lietuvą įskrido iš Lenkijos ir turėjo sprogmenų, pirmadienį pranešė M. Sinkevičius.

„Situacija turėtų būti gana neblogai žinoma. Pasitikrinome duomenis su posėdyje dalyvavusiais atstovais, kada, iš kur dronas pateko į Lietuvos oro erdvę. Nėra jokių abejonių, kad jis pateko per Šengeno erdvę iš Lenkijos pusės“, – žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Jo teigimu, Lietuvos įranga fiksavo drono įskridimą iš Lenkijos.

Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko Giedriaus Premenecko žiniomis, Lenkijos kariai bepiločio orlaivio savo radaruose nematė.

Kariuomenės duomenimis, jų radarai pirmą kartą skrendančio objekto žymą fiksavo 5.47 val. Lenkijos teritorijoje, 30–40 km nuo Lietuvos sienos. Ta žyma judėjo link Lietuvos, o 6.02 val. ji kirto Lietuvos sieną. Po 6 val. Kalvarijos gyventojai jau skambino Bendrajam pagalbos centrui, informuodami apie drono garsą. Po gyventojų pranešimų 6.40 val. nutarta pakelti NATO naikintuvus.

„Akivaizdu šiandien, kad FPV dronas, mūsų turimomis žiniomis, yra ukrainietiškos kilmės“, – tvirtino jis.

Pasak M. Sinkevičiaus, Ukrainos atstovai patvirtino sekmadienį atakos metu praradę ryšį su vienu iš savo dronų, todėl tikėtina, kad tai buvo būtent Lietuvoje nukritęs bepilotis.

„Nėra abejonių, kad jis nešė sprogmenis“, – sakė jis.

Premjero teigimu, reagavimo ir gyventojų informavimo prasme šis atvejis nuo kitų skyrėsi todėl, kad dronas įskrido ne iš Baltarusijos, o iš Šengeno erdvės.

Anot jo, kai bepilotis orlaivis įskrenda iš draugiškos pusės, galioja šiek tiek kitoks perspėjimo algoritmas nei tais atvejais, kai jis atskrenda iš Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities.

„Mes, žinodami, kad atskrenda (bepilotis orlaivis – BNS) iš draugiškos šalies, iš Šengeno pusės, nereaguojame automatiškai kaip į grėsmę“, – sakė M. Sinkevičius.

Pasak jo, reakcija būtų buvusi kitokia, jeigu dronas judėtų iš Baltarusijos pusės.

Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, iš pradžių nebuvo jokių duomenų, kad radaruose matoma žyma yra dronas. Tik gyventojams pranešus, kad girdi skrendantį droną, nutarta patikrinti šią informaciją vizualiai.

„Mums reikėjo nustatyti, ar tai buvo pavojingas objektas, ar koks nors mažosios aviacijos orlaivis, kuris skrenda be skrydžio plano, nepalaikydamas ryšio su dispečeriais, o tokių dalykų yra tikrai nemažai. Prieš priimant vieną ar kitą sprendimą, galbūt labai svarbų sprendimą to taikinio naikinimui, jo pilnai neatpažinus vizualiai, pasekmės gali būti tikrai labai skaudžios“, – aiškino Gynybos štabo viršininkas.

Anot jo, šiuo atveju veikta pagal galiojančius algoritmus.

„Naikintuvai pakilę fiksavo savo radaruose judantį objektą, ir jis buvo identifikuotas radare, bet vizualinio kontakto, vizualinio matymo to objekto nebuvo įmanoma turėti dėl to, kad buvo nepalankios oro sąlygos“, – sakė premjeras.

Pasak M. Sinkevičiaus, dar neaišku, kodėl bepilotis sprogo. Tai galėjo nutikti ir dėl gedimo, ir pasibaigusio kuro, ir atsitrenkus į žemę ar medžius.

Kaip rašė BNS, dronas į Lietuvą iš Lenkijos įskrido sekmadienio rytą apie 6 valandą. Nukritusio drono dalys vėliau rastos Pasvalio rajono savivaldybėje, Juodžionių kaime. Skraidyklei sprogus, jos nuolaužos apgadino civilinį automobilį, žmonės nesužeisti.

Apie oro pavojų Kauno apskrities gyventojai sekmadienį informuoti 6.45 val., Panevėžio ir Šiaulių apskričių – apie 7 valandą.

Ukraina atsiprašė dėl incidento.

Lenkijos žiniasklaidai pranešus, kad jokio drono kaimyninėje šalyje nebuvo, o sprogęs bepilotis esą pakilo iš Lietuvos teritorijos, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas paneigė tokią galimybę.

„Lietuva nėra suteikusi ir nesuteiks jokiai kitai valstybei savo oro erdvės ar žemės atakuoti kitą valstybę. Mes nekariaujame ir neplanuojame to daryti“, – pabrėžė jis.

Ministras prognozavo, kad sujungus atskirą įrangą iki 2027 metų pabaigos pavyks turėti bendrą oro erdvės detekcijos sistemą.