M. Garbačiauskaitė-Budrienė kviečia LRT tarybą atsistatydinti kartu

„Kviečiu visiems drauge atsistatydinti ir taip „nunulinti“ situaciją“, – LRT tarybos posėdyje sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Anksčiau antradienį apie du trečdaliai LRT darbuotojų taip pat paragino tarybą atsistatydinti. Pagal įstatymą, iš pareigų pasitraukus tarybai, automatiškai atsistatydina ir LRT generalinis direktorius bei jo pavaduotojas.

Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, pastarasis laikotarpis LRT buvo labai sunkus, o visą situaciją, turinčią ilgą priešistorę, dabar mėginama sumenkinti iki menamo konflikto tarp jos bei tarybos.

Nuo 2018 metų LRT vadovaujanti M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė dirbusi su įvairios sudėties tarybomis ir neturėjusi problemų, nesulaukusi kaltinimų konfliktiškumu, vienvaldiškumu, nepaklusnumu ar panašiais dalykais.

„Apie tarybos vaidmenį visada laikiausi nuomonės, kad LRT taryba ir direktorius turi veikti išvien saugodami LRT nepriklausomumą, užtikrindami reikiamą finansavimą: tai pagrindiniai faktoriai, kurie lemia tvarią visuomeninio transliuotojo veiklą. O jei taryba nemato reikalo to daryti, tada, įstatymu suteiktų įgaliojimų rėmuose, tai daryti yra mano pareiga“, – kalbėjo organizacijos vadovė.

„Pastaraisiais metais kaip tik daugumos tarybos narių paramos saugant LRT ir viešąjį interesą ir pasigedome“, – pridūrė ji.

Pasak jos, pastarųjų metų įvykiai „leidžia garsiai kalbėti apie tai, kad dalis tarybos narių veikia ne gindami viešąjį interesą ir ne saugodami LRT nuo politikų įtakos, bet atvirkščiai“.

„Dabartinė situacija labai kenkia LRT, reikia kuo greičiau atstatyti jos normalią veiklą ir atkurti pasitikėjimą“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji taip pat paragino LRT tarybą atsiriboti nuo Seime šiuo metu svarstomų su įstaigos vadovo atleidimo tvarka susijusių pataisų.

„Kviečiu tarti „Ne“ politikų mėginimams priešinti LRT su visuomene. Kviečiu LRT tarybą kartu stoti LRT žurnalistų ir darbuotojų pusėn. Taryba turėtų būti LRT nepriklausomumo garantas, skydas, tie žmonės, kurie pirmieji pasako politikams „Šalin rankas“. Mano manymu, tik tokia tarybos laikysena padėtų stabilizuoti padėtį ir grąžinti situaciją į normalias vėžes“, – kalbėjo LRT generalinė direktorė.

Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė valdančiųjų socialdemokratų, „valstiečių“ ir „aušriečių“ LRT įstatymo pakeitimo projektui, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.

Pakeitimus valdančioji koalicija siekia priimti skubos tvarka – dar šią savaitę.

Tiek LRT, tiek dalis žurnalistų bendruomenės teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.

Dėl to nuo antradienio įvairiose vietose rengiami protestai.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/12/16/lietuvoje/prie-prezidenturos-protesto-akcija/

LRT taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas, vykdantis nacionalinio transliuotojo valdymo ir priežiūros funkcijas bei atstovaujantis visuomenės interesams. Ji prižiūri, kaip vykdoma visuomeninio transliuotojo misija, renka generalinį direktorių, tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas, vykdo kitas funkcijas.

LRT taryba sudaroma iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.

LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas sako, kad LRT taryba visada gina viešąjį interesą nuo įvairaus, kartais ir įstaigos administracijos spaudimo.

„LRT taryba visada gynė viešąjį interesą, taryba yra buferis nuo politikų, nuo minios, kitą kartą net nuo administracijos spaudimo. Taryba savo funkciją, kuri numatyta LRT įstatyme, gynė ir gins. O šios dienos krizės klausimus mes kartu per diskusijas, manau, aptarsime ir prieisime prie vienokio ar kitokio sprendimo“, – antradienį LRT tarybos posėdyje kalbėjo M. Jurkynas.

Taip jis reagavo į generalinės transliuoto direktorės M. Garbačiauskaitės-Budrienės „visiems drauge“ pasitraukti iš pareigų ir spręsti susidariusią krizę.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė anksčiau socialiniuose tinkluose „didžiąją dalį“ LRT tarybos apkaltino transliuotojo užvaldymu.

M. Jurkynas LRT vadovės klausė, kuo ji gali pagrįsti šiuos savo teiginius ir kaip toliau yra matomas darbas kartu su taryba.

„Aš sakiau, kad taryba dalyvauja tame procese, aš neteigiau, kad taryba pati užvaldo. Tai, pirmiausia, yra politikų ketinimai, bet visa įvykių seka apie tarybos elgseną, reakcijas arba jų nebuvimą ir vėliau pasirodžiusi informacija, kad dar vasarą buvo derinamos pataisos dėl paprastesnio direktoriaus atleidimo su valdančiaisiais, veda prie tokių išvadų“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

M. Jurkynas pažymėjo, kad taryba yra kolegialus visuomeninio transliuotojo valdymo ir priežiūros organas.

„Jai nereikia užvaldyti, ji valdo nuo tada, kada atsirado LRT įstatyme numatyta LRT tarybos pareiga“, – teigė pirmininkas.

Pasak jo, LRT vadovė be pagrindo metė kaltinimus tarybai, kadangi pastaroji ne kartą išreiškė poziciją dėl Seime svarstomų LRT įstatymo pataisų, yra išleidusi pareiškimus, kuriuose gina žurnalistus nuo užgauliojimo, galimo persekiojimo.

„LRT taryba pasisakė ir dėl to, kad nebūtų sumažintas finansavimas, mudu asmeniškai dėl to esame bendravę“, – kalbėjo M. Jurkynas.

Anot M. Jurkyno, LRT taryba „tikrai nepasiduos spaudimui“, nors jos nariai sulaukia kaltinimų, grasinančių žinučių.

„Visiškai nesutinku, kas buvo pasakyta jūsų pareiškime, sakyčiau, galimai manipuliatyviai sudėliota į seką, kuri neturi jokio priežastinio ryšio, kas meta kaltinimus tarybai ir tarybos nariams, neturint jokio pagrindo“, – tvirtino LRT tarybos pirmininkas.

„Man dėl to kyla klausimas, ar taryba pasitiki jumis ir ar jūs pasitikite taryba“, – pridūrė jis.