Lietuviai nepasiruošę reaguoti į ekstremalias situacijas, ypač informacijos trūksta neįgaliesiems

Komentuodamas antrą kartą rengtas didžiausias Nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybas „Vyčio skliautas 2025“, kurios vyko šį mėnesį, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis informavo, kad kitąmet savivaldybėms planuojama skirti daugiau lėšų tam, kad jose vyktų dar daugiau praktinių pratybų.

„Taip tikimasi pasiekti kiekvieną pilietį“, – planų svarbą pabrėžė pašnekovas.

„Mūsų saugumas yra mūsų pačių rankose. Šiandien negalime tikėtis, kad krizės atveju už mus viską padarys kiti – turime atlikti namų darbus ir patys pasiruošti bei pasirūpinti savo saugumu: žinoti, kaip reaguoti išgirdus sirenas, kur yra artimiausia priedanga, turėti šeimos planą ir išvykimo krepšį, gebėti suteikti pirmąją pagalbą“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) vadovė Ingrida Damulienė.

Rugsėjo pabaigoje LRK iniciatyva atliktas naujausias reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė nerimą keliančią tendenciją – dauguma žmonių vis dar nėra pasirengę ekstremaliosioms situacijoms. Net 8 iš 10 apklaustųjų nurodė, kad neturi šeimos plano arba nėra susitarę dėl konkrečių veiksmų, kurių reikėtų imtis ištikus krizei.

Tyrimas taip pat parodė, kad tik 2 iš 10 Lietuvos gyventojų yra pilnai arba dalinai susiruošę išvykimo krepšį, kurio gali prireikti nedelsiant evakuojantis. Daugiau nei pusė – 6 iš 10 – prisipažino nesusipažinę su evakuacijos planais, o daugiau kaip 40 proc. teigė nežinantys ir nežinotų, kur ieškoti priedangų savo gyvenamojoje vietovėje.

Pasak tyrimo, gyventojai geriausiai žino, kaip reaguoti kilus gaisrui ar epidemijai, tačiau gerokai mažiau pasirengę potvyniams, karo veiksmams ar cheminiams incidentams.

Spalio 6–11 dienomis Lietuvoje vyko pratybos, kurių tikslas – patikrinti, kaip veiktų valstybė paskelbus mobilizaciją ar susidūrus su krizinėmis situacijomis. Jas organizavo ir koordinavo Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu (MPPD) prie Krašto apsaugos ministerijos.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/10/07/lietuvoje/vilniuje-evakavimo-pratybos-zmones-traukiniu-vezami-i-kauna/

Pratybų metu buvo išbandyta ir Valstybės mobilizacijos operacijų centro (VMOC) veikla – tai centrinė institucija, kuri pradeda darbą paskelbus mobilizaciją. VMOC vadovauja Vyriausybės kancleris, o NKVC ir MPPD vadovai tampa jo pavaduotojais.

Pagrindinis dėmesys skirtas būtent pastarojo centro veiklos testavimui, nes jis koordinuoja visų institucijų veiksmus, užtikrina būtiniausių paslaugų teikimą gyventojams, išteklių telkimą ir infrastruktūros priežiūrą.

Pratybose vertinta institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų sąveika, reaguojant į konvencines ir hibridines grėsmes – dezinformaciją, kibernetines atakas, energetinio saugumo pažeidimus.

Be stalo pratybų vyko ir praktiniai veiksmai: spalio 7-8 d. testuota gyventojų evakuacija iš Vilniaus, treniruotas reagavimas į oro atakas, tikrintas ligoninių pasirengimas mobilizacijos režimui bei kritinės infrastruktūros apsauga.

Pratybose dalyvavo 115 institucijų ir įstaigų, apie 1200 valstybės tarnautojų, pareigūnų ir savivaldybių atstovų bei apie 1000 savanorių.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/10/08/miestas/vyriausybes-nkvc-vadovai-po-pratybu-kaune-reikia-tobulinti-perspejimo-sirenu-garsuma-gyventoju-informavima/

MPPD direktorius V. V. Vilkelis pasakojo, kad viena iš pratybų užduočių buvo evakuoti 150 statistinių sostinės gyventojų. To pasekoje Kaunas aktyvavo kolektyvinės apsaugos statinį – Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežą. Jame atvykusieji užregistruoti, pasirūpinta jų maitinimu, psichologo pagalba.

Pratybų vadovas, Kauno vicemeras Andrius Palionis pasakojo, kad tarp evakuotųjų asmenų buvo ir neįgaliųjų, kurie išsyk nukreipti į Panemunės globos namus.

Vienas iš miesto vadovų informavo – antrame pagal dydį šalies mieste šiuo metu yra daugiau nei 200 kolektyvinės apsaugos statinių, kuriuose iki dviejų savaičių prieglobstį galėtų rasti apie 150 tūkst. žmonių.

„Aktyvuoti juos visus vienu metu būtų nepaprasta. Šįkart pratybose dalyvavo apie 100 asmenų, tad esant didesniam evakuacijos mastui įsijungtų papildomi algoritmai“, – sakė A. Palionis.

Pirmos tokio masto realios pratybos, anot jo, buvo itin naudingos. Jų metu kilusius iššūkius organizatoriai aptars ir parengs išsamesnius krizinių situacijų valdymo planus.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/10/07/miestas/vycio-skliauto-koordinatorius-kaune-yra-taisytinu-vietu-del-gyventoju-registracijos/

MPPD direktorius V. V. Vilkelis akcentavo realių daugiafuncinių ir kompleksinių pratybų naudą. Kitąmet deleguotai valstybės mobilizacijos funkcijai atlikti Lietuvos savivaldybėms planuojama skirti apie 5 mln. eurų.

„Eilinį pilietį galima pasiekti per seniūnijas ir seniūnaitijas. Šįkart fiksuotas gana darnus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Netgi organizacijos buvo pasiskirsčiusios vaidmenimis: pavyzdžiui, didesnis maltiečių dėmesys teko neįgaliesiems“, – sako V. V. Vilkelis.

Jis pasidžiaugė, kad savivaldybėse darbą yra pradėję mobilizacijos pareigūnai, kurie pagal turimus planus ir nurodytus poreikius atitinkamos grėsmės atveju informuos savivaldybės gyventojus apie jų teises, pareigas ir visas mobilizacijos priemones, kurios bus taikomos mobilizacijos metu.

„Mobilizacija remiasi į gyvybiškai būtinų funkcijų palaikymą“, – paaiškina pašnekovas.

Jis visuomenei rekomenduoja sekti viešus skelbimus ir aktyviai dalyvauti pratybose, taip užsitikrinant, kad, mobilizacijos atveju, bus aišku, kaip būtina elgtis.

MPPD direktorius nuomone, gyventojai turi žinoti, kaip elgtis ne tik karo, bet ir kitų pavojingų situacijų atveju. Jis priminė šį rugsėjį, kai suskystintų dujų pilstymo stotyje prie Vilniaus įvyko gaisras, kurio metu užsiliepsnojo vagonai su dujomis. Tąsyk gauti įspėjimai su nurodymais evakuotis visiems gyventojams, esantiems arčiau kaip kilometras nuo įvykio vietos.

„Pasiruošusieji į saugią vietą atvyko itin operatyviai. Išvykimo krepšių gali prireikti ir tokiais atvejais“, – sako V. V. Vilkelis.

Informaciją kaip pasiruošti netikėtoms situacijoms galima rasti internetiniame portalelt72.lt arba kreipiantis į nevyriausybines organizacijas.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė-Buinevičė pasakoja pati besidominti visa naudinga su ekstremaliomis situacijomis, civiline sauga pilietiniu pasipriešinimu susijusia informacija, dalyvaujanti konferencijose, pratybose.

„Jaučiuosi saugiau, kai žinau, kaip reikėtų elgtis“, – sako pašnekovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad žmonėms su negalia informacijos apie veiksmus ekstremalių situacijų metu vis dar trūksta.

„Jeigu paklaustumėte, ar informacijos pakanka – tikrai ne. Žinoma, pastangos dedamos, tačiau ne visos jos pasiekia žmones su negalia, ypač regionuose. Svarbu, kad šios temos nebūtų pamirštos ruošiantis tiek pratyboms, tiek realiems iššūkiams“, – sako G. Žemaitaitytė-Buinevičė.

Pasak jos, pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad ekstremalių situacijų valdymo planai būtų pritaikyti visoms gyventojų grupėms.

„Kartu su kitomis negalios organizacijomis dalyvaujame įvairiose stalo pratybose regionuose, diskutuojame apie prieinamumą ir įtraukimą. Bendradarbiaujame su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu rengiant gaires savivaldybėms – jose bus pateiktos rekomendacijos, kaip pritaikyti priedangas, planuoti pagalbą žmonėms su negalia ir užtikrinti, kad informacija būtų pasiekiama visiems“, – aiškina pašnekovė.

Pasak jos, šiuo metu taip pat rengiami klausimynai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kokių konkrečių pagalbos formų žmonėms su negalia reikėtų ekstremalių situacijų metu.

„Tai svarbu ne tik planuojant, bet ir vertinant, kaip veikia realūs procesai – nuo informacijos sklaidos iki fizinės pagalbos suteikimo. Ši tema jau tapo mūsų organizacijų nuolatinės darbotvarkės dalimi“, – pabrėžia G. Žemaitaitytė-Buinevičė.

Lietuvoje gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu yra numatyti kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos.

Kolektyvinės apsaugos statiniai – tai patalpos, kuriose žmonės gali laikinai prisiglausti ir gauti būtiniausias paslaugas – maisto, vandens, medicinos pagalbą. Tokiais statiniais dažniausiai tampa mokyklos, sporto ar kultūros centrai.

Tuo tarpu priedangos skirtos trumpalaikei apsaugai nuo sprogimų, apšaudymų ar nuodingų medžiagų. Jomis gali būti rūsiai, požeminės automobilių aikštelės ar kitos patalpos, galinčios apsaugoti nuo pavojų.

Be šių dviejų rūšių statinių, kai kuriose savivaldybėse yra ir kolektyvinės apsaugos vietų tinklas, apimantis individualias slėptuves, evakuacijos punktus bei kitus laikino prieglobsčio pastatus.

Pagal viešus duomenis, Lietuvoje šiuo metu inventorizuojama daugiau kaip 2000 kolektyvinės apsaugos statinių, tačiau jų tinkamumas ir aprėptis įvairiose savivaldybėse skiriasi. Priedangų skaičius siekia 6500. Jose galėtų būti priimama apie 1,5 mln. gyventojų.

Panevėžio savivaldybės parengties pareigūno funkcijas atliekantis Justas Laurinavičius sako, jog miestas skiria didelį dėmesį gyventojų saugumui ir pasirengimui galimoms ekstremaliosioms situacijoms, taip pat ir pagalbai asmenims su negalia.

„Suprantame, kad ši visuomenės grupė yra pažeidžiamiausia krizės metu, todėl glaudžiai bendradarbiaujama su socialiniais partneriais ir civilinės saugos specialistais“, – patikina pašnekovas.
Anot jo, vadovaujantis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymu, pagrindinė atsakomybė pasirūpinti evakuacijai būtiniausiais daiktais tenka pačiam gyventojui, jo artimiesiems ar globėjams.

„Tačiau suprasdami, kad ne visada tai įmanoma, esame numatę, kad krizės ar ekstremalios situacijos metu pagalbą žmonėms su negalia teiktų socialinių paslaugų darbuotojai, savanoriai ir kiti socialiniai partneriai. Valstybės mastu centralizuotas finansavimas individualiems išvykimo krepšiams kol kas nėra numatytas“, – informuoja pašnekovas.

Panevėžyje šią vasarą į priedangų sąrašą įtraukti du objektai, kuriuose užtikrinamas patekimas asmenims su negalia. Pagal Civilinės saugos stiprinimo programą iki 2026 metų planuojama įrengti dar aštuonias priedangas, pritaikytas žmonėms su negalia. Šiuo metu vyksta objektų vertinimas, kad naujai planuojamos priedangos atitiktų prieinamumo reikalavimus.

„Savivaldybės socialinės įstaigos, tarp jų ir Panevėžio socialinių paslaugų centras, turi informaciją apie asmenis, kuriems teikiama pagalba namuose ar kitos socialinės paslaugos. Tai padėtų operatyviai reaguoti ekstremalios situacijos metu. Vis dėlto valstybės mastu centralizuotos registracijos sistemos, kurioje būtų suvesti visi asmenys su negalia, kurie negalėtų savarankiškai evakuotis, kol kas nėra. Tikimasi, kad šis klausimas bus sprendžiamas rengiant valstybinį masinio evakavimo planą, kuriame bus nustatytas aiškus tokių asmenų registravimo ir įtraukimo mechanizmas“, – sako J. Laurinavičius.

Klaipėdos Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Puškorius teigimu, jau yra parinktos ir paženklintos 92 priedangos, iš kurių 17 priedangų yra pritaikytos patekti asmenims su negalia.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, stiprindama gyventojų su negalia pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms, organizuoja susitikimus su Klaipėdos miesto žmonių su negalia bendruomenių atstovais, kuriuose dalinasi aktualiais civilinės saugos ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms klausimais. Tokių renginių metu pristatomas išvykimo krepšys, aptariami pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms žingsniai, užtikrinamas vertimas į gestų kalbą.

Mokymai apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms Šiauliuose organizuojami bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, tarp jų – ir su neįgaliųjų bendrijomis. Šiaulių miesto savivaldybės administracija nuolat vykdo gyventojų švietimo veiklas civilinės saugos srityje, yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, kuris organizuoja edukacinius užsiėmimus. Per metus planuojama civilinės saugos klausimais apmokyti apie 12 000 Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų.

Priedangų sąrašas mieste yra nuolat atnaujinamas ir plečiamas. Pagal vasarą patvirtintą informaciją, Šiauliuose 36 priedangos yra pritaikytos asmenims su judėjimo negalia. Priedangų sąrašas ir jų žemėlapis yra viešai skelbiami Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainėje.

Šiuo metu savivaldybė vertina turimus resursus ir bendradarbiauja su partneriais tam, kad užtikrintų pakankamas pajėgas galimam evakavimui.

Didžioji globos ir sveikatos įstaigų dalis Vilniuje turi priedangas, kurios pritaikytos žmonėms su negalia. Pasak savivaldybės Komunikacijos skyriaus specialistų, šių įstaigų personalas pavojaus atveju padėtų patekti į priedangą. Anot jų, kalbant apie individualiai gyvenančius žmones su negalia, netiesioginio apšaudymo atveju jiems reikėtų slėptis artimiausioje priedangoje, dažniausiai tai – namo rūsys ar požeminis garažas.

Šiuo metu Vilniuje yra identifikuota daugiau nei 2000 priedangų. Atliekant fizines potencialių priedangų apžiūras, be kitų aspektų skiriamas dėmesys ir jų pritaikomumui pagal žmonių su negalia poreikius. Pastatų valdytojams savivaldybė teikia rekomendacijas dėl patalpų gerinimo ir paruošimo.

„Svarbu ir tai, kad krizės akivaizdoje žmonės turėtų būti bendruomeniški ir padėti vieni kitiems. Ruošiantis galimoms krizėms, jau dabar su kaimynais reikėtų aptarti, kam gali reikėti pagalbos, kas galėtų pasirūpinti kuriuo nors konkrečiu aspektu. Žinių pasiruošimui gali suteikti ir nevyriausybinės organizacijos, dirbančios ekstremaliosiose situacijose – pavyzdžiui, Raudonasis kryžius, Maltos ordinas, Maisto bankas, Lietuvos šaulių sąjunga“, – rašoma Vilniaus savivaldybės pateiktoje informacijoje.

Evakuacijos atveju, sostinė turi algoritmą, kaip iš namų būtų evakuojami žmonės su negalia, gaunantys socialines ir sveikatos paslaugas. Visoje savivaldybės teritorijoje yra 60 evakuacijos punktų, iš kurių būtų vykdomas centralizuotas negalinčių evakuotis savarankiškai evakavimas.

Vilniaus savivaldybės nuomone, svarbios ne tik pačios priemonės, bet ir gyventojų informavimas apie pasirengimą galimoms ekstremaliosioms situacijoms – nuo pernai spalio pradėjo veikti atskira telefono linija 19101. Jos tikslas – dar efektyviau teikti informaciją civilinės saugos klausimais.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos poskyrio vedėjas Raminta Jančauskaitė informavo, kad mieste yra vykdomas projektas, kuriuo skiriamas finansavimas daugiabučiuose esančioms priedangoms įrengti.

Kaip LR piliečiams pasiruošti X dienai, žiniasklaidoje nuolat pateikiama labai daug informacijos. Tokią informaciją nuolat skelbiame Kauno miesto savivaldybės internetinėje svetainėje https://www.kaunas.lt/civiline-sauga/civiline-sauga-ir-mobilizacija/, labai daug informacijos pateikiama LR VRM svetainėje https://lt72.lt/, o taip pat LR KAM svetainėje https://kam.lt/valstybes-instituciju-ir-pilieciu-pasirengimas-gynybai/.

MPPD prie KAM administruojamoje Mobilizacijos mokykloje galima įgyti vertingų žinių apie pilietinio pasipriešinimo galimybes, mobilizacijos metu pradedančius veikti valstybės darbo organizavimo mechanizmus, Lietuvos atsakomybes priimant sąjungininkų karius. Žinios patikrinamos išsprendžiant testus. Galima gauti tai patvirtinančius pažymėjimus. Svarbiospamokos.lt galima sužinoti apie didžiuosiuose šalies miestuose organizuojamus atsparumo hibridinėms grėsmės ir pilietinio pasipriešinimo kursus, kurie vyksta kontaktiniu būdu.