Komisija kelia drausmės bylą buvusiam Kauno apylinkės teismo pirmininkui A. Purvainiui

Tai BNS patvirtino Nacionalinės teismų administracijos atstovė Vija Kudzienė.

Kaip paskelbė Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Marius Bajoras, iškelta drausmės byla bus perduodama nagrinėti Teisėjų garbės teismui.

Šis turi teisę ją išnagrinėjęs nutraukti, jeigu nebūtų nustatyta drausminės atsakomybės pagrindo arba praleidus iškėlimo terminą, apsiriboti bylos svarstymu arba paskirti teisėjui drausminę nuobaudą.

„Tai yra – pareikšti pastabą, papeikimą, griežtą papeikimą, taip pat Teisėjų garbės teismas turi teisę savo sprendimu pasiūlyti Respublikos prezidentui atleisti teisėją iš pareigų“, – nurodė M. Bajoras.

Kaip vasario pabaigoje skelbė naujienų portalas „15min“, Teisėjų taryba į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją su siūlymu iškelti drausmės bylą A. Purvainiui kreipėsi po to, kai dėl jo netinkamo elgesio skundus pateikė teismo darbuotojai, teisėjai.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija vertino kelis galimai netinkamo A. Purvainio elgesio epizodus nuo 2022-ųjų gegužės ir daugumoje iš jų nustatė pažeidimų požymių.

Pasak komisijos, 2023-iųjų rugpjūčio 16-osios teisėjų susirinkimo garso įrašas patvirtina, buvęs A. Purvainis nesuteikė teisėjams galimybės išsakyti savo nuomonės, juos pertraukdavo, ignoruodavo, be kita ko, tokiais išsireiškimais kaip „iš kokios epochos, teisėja, esate“, „liaudiškai tariant, nenusileiskime iki vaikų darželio lygio“.

Tų pačių metų rugsėjo 13-osios susirinkimo garso įrašas patvirtina, kad aptariant klausimus dėl Kauno apygardos teismo pastebėtų trūkumų nagrinėjant nuteistųjų bausmės švelninimo prašymus, A. Purvainis, nors išsakė svarbias darbo kokybei pastabas, bendravo nepakankamai dalykiškai, korektiškai.

Susirinkime nedalyvavusius teisėjus jis kritikavo pažymėdamas, kad „tas, kas ieško problemų kitur, nekaip atrodo gimtame lauke“, „apygarda pastebėjo šitą klastą“, „juokiasi apygarda, kad du kartus klausimas išspręstas tame pačiame teisme“.

Be to, komisija nustatė, kad A. Purvainis kitų teisėjų ir darbuotojų akivaizdoje nepagarbiai atsiliepdavo apie kai kuriuose teisėjus, juos žemino, pavyzdžiui, nurodydamas „pasižiūrėk, kaip atrodo pati teisėja“, „ji padarys gėdą teismui“, „stoties lygis“, „negalima pasitikėti“, „žemiau plintuso“.

„Toks buvusio teismo pirmininko elgesys gali būti vertinamas kaip žeminantis teisėjo vardą bei kenkiantis teisminės valdžios autoritetui, ir tai sudaro buvusio teismo pirmininko A. Purvainio drausminės atsakomybės pagrindą“, – konstatavo Teisėjų etikos ir drausmės komisija.

Jos vertinimu, A. Purvainis, darbinėje aplinkoje bendraudamas su teisėjais ir teismo personalu, buvo nekorektiškas, nemandagus, negerbė kitų asmenų, juos įžeidinėjo ir menkino kolegų darbą, o toks elgesys nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis.

„Tai reiškia, yra požymių, jog buvęs teismo pirmininkas pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui ir padorumo reikalavimus, taip pat yra požymių, kad tokiu savo elgesiu buvęs teismo pirmininkas pažeidė pavyzdingumo, solidarumo principus“, – ketvirtadienį paskelbė komisija.

Teisėjų etikos ir garbės komisija taip pat nustatė esant požymių, kad A. Purvainis teismo vidinio administravimo veikloje laikėsi nepriimtino požiūrio į teisėjų nepriklausomumo principą, jo elgesys nebuvo grindžiamas nepriklausomumo ir nešališkumo gerbimu, šių vertybių puoselėjimu.

Pavyzdžiui, sprendžiant suėmimo klausimą buvęs pirmininkas buvo pasakęs teisėjai, kad reikia tenkinti prokurorų prašymą.

Taip pat ne vidinio administravimo tikslais liepdavo teisėjams pasiaiškinti dėl priimtų procesinių sprendimų, reikšdavo kritiką remdamasis ne teisiniais argumentais, o subjektyviu įsivaizdavimu, apie kokius sprendimus turi būti komunikuojama žiniasklaidai.

„Yra požymių, kad tokiais veiksmais buvęs teismo pirmininkas darė spaudimą teisėjams dėl priimamų ar jau priimtų sprendimų, kišosi į teisėjų nepriklausomumą ir peržengė jam kaip vidaus administratoriui suteiktus įgaliojimus“, – konstatavo komisija.

Ji taip pat nustatė, kad A. Purvainio veiksmuose duodant žiniasklaidos atstovei nurodymus, kad tam tikri teisėjai nekomentuotų savo priimtų sprendimų, sudarius kliūtis dalyvauti policijos organizuotame renginyje yra teisingumo, nešališkumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo principų pažeidimo požymių.

Tuo metu psichologinio A. Purvainio smurto konkrečios teisėjos atžvilgiu komisija nenustatė pripažinusi, kad yra užfiksuoti neleistino elgesio atvejai ir tai neprisidėjo prie emociškai saugios darbo aplinkos, tačiau netinkamas buvusio pirmininko elgesys nebuvo nukreiptas išimtinai į vieną teisėją.

„Tokius netinkamo buvusio teismo pirmininko elgesio atvejus komisija jau įvertino kaip turinčius Teisėjų etikos kodekso pažeidimo požymių, o būtinybės atskirai konstatuoti psichologinio smurto ar mobingo pasireiškimo išimtinai vienos iš teisėjų atžvilgiu kaip savarankiško drausminės atsakomybės pagrindo komisija neįžvelgia“, – paskelbė komisija.

Kaip rašė BNS, A. Purvainis Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdyje balandžio pabaigoje sakė pasigedęs įrodymų dėl minėtų etikos pažeidimų, teigė, kad yra „daug išrinktų citatų, frazių“.

„Mano požiūriu, (...) teikime, kuriame iš esmės suformuluoti keturi kaltinimai, labiau argumentai visi yra nukreipti į mano asmenį, o ne konkrečius mano veiksmus, elgesį ar faktus, kuriuos būtų galima objektyviai vertinti teisėtumo ir pagrįstumo aspektu“, – tuomet kalbėjo teisėjas.

Savo veiksmuose jis sakė nematantis jokių mobingo požymių, taip pat jaučiantis kolektyvo palaikymą.

A. Purvainio kadencija Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigose baigėsi balandžio 10 dieną, šiuo metu jis dirba to paties teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju. Teismui laikinai vadovauja pirmininko pavaduotoja Vaida Motiejūnienė.

„Ši aplinkybė (pareigų pasikeitimas – BNS) nesudaro pagrindo nutraukti drausmės bylos svarstymo procedūras, nes A. Purvainis nėra praradęs drausminės atsakomybės subjekto, tai yra teisėjo, statuso“, – pabrėžė Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas M. Bajoras.