Karinės žvalgybos vado veiksmuose nustatytas galimas mobingas, psichologinis smurtas

„Aplinkybių tyrimo metu nustatyta, kad Elegijus Paulavičius galimai nevykdė arba netinkamai vykdė Antrojo operatyvinių tyrimų departamento (AOTD) direktoriaus pareigas bei neužtikrino savo pavaldiniams jiems įstatymais numatytų teisių“, – žurnalistams penktadienį sakė generalinis inspektorius Almantas Leika.

„Elegijaus Paulavičiaus veiksmuose galimai buvo psichologinis smurtas ir arba mobingas AOTD pareigūnų atžvilgiu“, – pridūrė jis.

Įvertinusi šio tyrimo rezultatus, ministerija dėl karinės žvalgybos vado veiksmų pradeda tarnybinį patikrinimą.

A. Leika teigė daugiau detalių apie tyrimą negalintis pateikti „dėl AOTD pobūdžio ir dėl Valstybės paslapčių įstatymo reikalavimų“.

„Dalis tos informacijos – didesnė dalis – sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį“, – aiškino inspektorius.

Kai skelbė BNS, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė AOTD vadą nuo pareigų nušalino birželio 24 dieną, jį perkeldama į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą.

Ministrė tuomet tvirtino, kad tokį žingsnį buvo priversta žengti sulaukusi darbuotojų skundų dėl „labai rimtų pažeidimų“, o karinės žvalgybos vadas negalėjo toliau dirbti tiriant jo elgesį su pavaldiniais.

Karininkas nuo pareigų nušalintas, nepaisant to, kad rugpjūčio viduryje baigsis jo kadencija.

Generalinio inspektoriaus tyrimas dėl E. Paulavičiaus veiksmų pradėtas kitą dieną – birželio 25-ąją.

Situaciją vėliau nagrinėjo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Jis pasiūlė grąžinti E. Paulavičių į tarnybą ir tęsti tyrimą dėl skundų, tačiau D. Šakalienė atsisakė tai padaryti.

„Aplinkybių tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad aš gavau informacijos apie galimus pažeidimus“, – penktadienį savo sprendimą pakartojo ministrė.

Jis tikino taip elgtis privalėjusi, nes ją įpareigoja Lietuvos kariuomenės drausmės statutas.

Ministrė teigė, kad KAM generalinė inspekcija pirmiausia rekomendavo pradėti aplinkybių tyrimas, nes situacija yra „komplikuota, apima tikrai daug aspektų“.

D. Šakalienė taip pat patvirtino, kad pasibaigus kadencijai E. Paulavičius nebenorėjo tęsti tarnybos ir pateikė prašymą atleisti iš pareigų, pasibaigus kadencijai.

„Pagrindas buvo susijęs su sveikata“, – nurodė ji.

Pats E. Paulavičiaus savo perkėlimą į laikinąjį rezervą yra apskundęs teismui.

Jo advokatas Teisutis Jasiulionis penktadienį žiniasklaidai išplatintame laiške teigia, kad pulkininkui nėra teikiama jokia informacija apie tyrimą, jis nėra apklausiamas, iš jo neprašoma jokios informacijos ar paaiškinimų.

„Dar daugiau, jis pats siūlosi pateikti paaiškinimus ir atsakyti į bet kokius klausimus, tačiau į tai nėra reaguojama“, – tvirtina advokatas.

T. Jasiulionis taip pat kritikuoja sprendimą apie tyrimo išvadas pirmiausia informuoti visuomenę, o ne nušalintą AOTD vadą.

„Todėl tyrimas, kurio rezultatus ministrė pirmiausia praneša viešai, o ne asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas atliekamas, yra ne tik nesuprantamas, tačiau nesuderinamas su pamatiniais objektyvaus tyrimo reikalavimais“, – sako advokatas.

Savo ruožtu ministrė tvirtina, kad E. Paulavičius informaciją gaus dar penktadienį „įstatymo numatyta tvarka ir įstatymu numatytais terminais“.

„Niekas yra nepažeista. Mes taip pat šią situaciją vertiname tikrai jautriai ir viską darome labai griežtai laikydamiesi teisės aktų raidės“, – sakė D. Šakalienė.

Be kita ko, advokatas laiške nurodė, kad dieną prieš perkeliant į rezervą „ministrė vertė rašyti prašymą išeiti atostogų iki kadencijos pabaigos“.

Tuo metu D. Šakalienė sako, kad kad žmogus pats gali pasirinkti, kada nori atostogauti, tačiau prašymas ir datos derinamos su vadovu.

„Tai jeigu mes kalbame apie atostogų datų derinimą su vadovu, tai tokie procesai, žinoma, kad natūraliai vyksta visais atvejais, kai aš gaunu bet kokį atostogų prašymą. O kalbant apie šią konkrečią situaciją, tai, kaip ir man buvo priminta ne kartą Generalinės inspekcijos (...), bet kokios detalės, kurias mes papildomai atskleidžiame apie įvykius šioje institucijoje, taip pat gali kelti grėsmę valstybės ir tarnybos paslapties atskleidimui“, – aiškino ji.

Situaciją dėl AOTD vado nušalinimo ir darbuotojų skundų aiškinasi ir Žvalgybos kontrolierių įstaiga.

Vis dėlto jai KAM atsisakė suteikti informaciją, susijusią su atliktu tyrimu.

Kaip BNS pirmadienį pateiktame komentare pažymėjo Žvalgybos kontrolierių įstaiga, praėjusią savaitę KAM jai nurodė neturinti žvalgybos pareigūnų skundų, kuriuos galėtų pateikti kontrolieriui dėl žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo, kitų galimų žvalgybininkų pažeidimų, tarp jų – žmogaus teisių srityje.

Pasak D. Šakalienės, žvalgybos kontrolieriaus mandatas neapima minėtos situacijos.

„Kadangi aš buvau viena iš Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo rengimo darbo grupės narių, beje, kaip ir pats žvalgybos kontrolierius, Nortautas Statkus, kuris tuo metu buvo Lauryno Kaščiūno patarėjas ir pats rašė įstatymą, kurį dabar taiko, tai mes abu labai gerai žinome, koks yra žvalgybos kontrolieriaus mandatas. Jis iš esmės yra nukreiptas į žvalgybos institucijos veiklą į išorę“, – aiškino D. Šakalienė.

Pasak jos, kontrolierius turi teisę tirti tik tuos pažeidimus, „kurie yra padaromi, „jeigu žvalgybos įstaiga savo veikla, savo metodais, savo veikimu pažeidžia asmenų teises“.

„Šiuo atveju mes kalbame apie Lietuvos kariuomenės drausmės statuto klausimus, taip pat kalbame apie asmenį, kuris turi pulkininko rangą. Tai pagal teisinį reguliavimą, pulkininko rangą turinčio asmens galimi Lietuvos kariuomenės drausmės statuto pažeidimai yra tiriami Krašto apsaugos sistemos generalinio inspektoriaus“, – teigė ministrė.