Kai rūpestis kitu virsta pilietiškumu

Minėdami Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną dažnai susimąstome, ką reiškia būti pilietiškam. Ir dar dažniau nerandame vieno aiškaus atsakymo. Kai 1918 metais buvo priimtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, turėjome valstybę – šiandien jau galime kalbėti ir apie žmogų joje. Jauną, atkaklų, kupiną idėjų jaunuolį, kuris aktyviai kuria valstybės ateitį. Vis daugiau iniciatyvų Lietuvoje primena, kad balsavimas rinkimuose nėra vienintelis pilietiškos visuomenės rodiklis, rašoma „Jaunųjų maltiečių“ pranešime žiniasklaidai.

Viena iš jų – jau penktus metus vykstanti Jaunųjų maltiečių iniciatyva „Savanorystė = Pilietiškumas = Lietuva“. Per šį laiką buvo kalbintas ne vienas jaunuolis, savanorystės profesionalas, aktyvus visuomenės veikėjas – tai leidžia teigti, kad savanorystė yra tapusi viena iš pamatinių pilietiškumo formų. Visgi, ką reiškia būti pilietiškam šiandien?

„Pilietiškumas šiandien gimsta iš santykio – su kitu žmogumi, su bendruomene, su tuo, kas vyksta čia ir dabar. Jaunas žmogus pilietiškumą atranda per veiksmą, ne per skambų šūkį“, – dalijasi Jaunųjų maltiečių vadovė Indrė Beržinė.

Ši mintis ypač išryškėja stebint, kaip jauni žmonės įsitraukia į visuomenines veiklas. Jiems pilietiškumas nebėra siejamas vien su rinkimais, dalyvavimu minėtinų dienų renginiuose ar himno giedojimu – jis vis dažniau pasireiškia per paprastus, bet reikšmingus darbus.

Niekas nepaneigs anksčiau išvardintų veiksmų reikšmės, tačiau svarbiausia, kad vis daugiau jaunuolių nelieka abejingi kitų skausmui, skurdui ir ištiesia pagalbos ranką. Tai rodo stiprų nevyriausybinių organizacijų, mokyklų, šeimų sukurtą vertybinį pagrindą, kuris ilgalaikėje perspektyvoje ir toliau kurs stiprią, vieningą visuomenę.

Ilgametė tyrimų ir darbo su savanoryste patirtis atskleidžia, kad ši veikla ne tik suteikia vienmomentį palengvėjimą bendruomenėse, tačiau stiprina sutelktumą ir gyvenimo kokybę.

Indrė pasakoja: „Be to, kuo anksčiau jaunuolis pradeda savanorišką veiklą, tuo daugiau iš jos gauna ir pats – mokosi padėti kitam, būti empatišku, jautriu kito nelaimei, lyderiauti bei apginti savo poziciją“.

Šie gebėjimai kuria tvirtą ir apie kitus galvojantį jaunimą. Tai galima pastebėti ir Jaunųjų maltiečių veikloje – per daugiau nei 30 metų buvo užauginti tūkstančiai gabių žmonių, šiandien aktyviai prisidedančių prie Lietuvos ateities kūrimo.

„Būti pilietiškam reiškia būti aktyviam. Būti savo bendruomenės dalimi tada, kai tau linksma, gera ir net tada, kai tau nepatogu, liūdna, baisu. Savanorystę puoselėjančios organizacijos ir bendruomenės aktyviai dirba su jaunu žmogumi, jį lydi, formuoja jo vertybinį pagrindą. Pati savo darbe pastebiu, kiek daug jaunuoliui gali duoti bendruomenė. Būna žiūri į neseniai prie veiklos prisijungusį paauglį, visą pasimetusį, drovų, o po kelių metų prieš tavo akis drąsus, iškalbus ir iniciatyvus jaunuolis. Širdis džiaugiasi, kai matau, kad savanoriška veikla taip augina. Kai pagalvoju, aš irgi paauglystėje prisijungiau prie Jaunųjų maltiečių, o šiandien pati dirbu su savanoriais, juos lydžiu”, – dalijasi Jaunųjų maltiečių socialinės srities koordinatorė Austėja Leonaitė.

Galbūt pilietiškumas šiandien nebetelpa į vieną apibrėžimą. Iš garsaus, istoriškai didingo jis virsta tyliu, individualiu veiksmu dėl kito, dėl tėvynės. Rūpindamiesi senoliais, vaikais, žmonėmis su negalia, vargstančiais – rūpinamės valstybe. Kasdienės, paprastos, žmogiškumo kupinos situacijos augina visuomenę, kuri ne tik mini valstybės atkūrimą, tačiau neperstojamai ją kuria patys. Kviečiame minėti Vasario 16-ąją, kartu švęsti Lietuvos gimtadienį ir įprasminti save savanoriškoje veikloje.