G. Šimkus: energijos kainų šokas gali tapti išbandymu Lietuvos ekonomikai

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai pabrangus energijos ištekliams Lietuvos bankas (LB) kiek blogina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad ekonomika šiemet augs 3,1 proc., o kitąmet – 2 proc.

„Energijos kainų šokas yra didelis ir gali tapti rimtu išbandymu mūsų ekonomikai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

G. Šimkaus teigimu, naftos kainos augimas „išjudina“ ir kitas degalų kainų dedamąsias, o jie didina transporto ir logistikos sąnaudas, dėl to brangsta prekės ir paslaugos.

„Gali atrodyti, kad naftos kaina gautinėje kuro kainoje yra pakankamai nedidelė, apie 9 proc., deja, naftos kainos augimas išjudina ir kitas degalų kainos dedamąsias. Brangesni degalai didina transporto ir logistikos sąnaudas, o tai yra visų prekių ir paslaugų savikainos dedamoji, pabrangę degalai didina gyventojų išlaidas (...), tai reiškia didesnę infliacija ir lėtesnį ekonomikos augimą“, – aiškino G. Šimkus.

Pernai gruodį manyta, kad ekonomikos augimas sieks atitinkamai 3,2 proc. ir 2,3 procento.

Tuo metu vidutinės metinės infliacijos prognozė didinama iki 5,1 proc. šiemet ir 3 proc. kitąmet. Anksčiau LB prognozavo atitinkamai 3,1 proc. ir 2,6 proc. augimą.

Tuo metu pagal nepalankų scenarijų BVP šiemet augtų 3,1 proc., o kitąmet – 1,6 proc., o infliacija šiemet siektų 5,8 proc., kitąmet – 4,1 procento.

G. Šimkus pabrėžė, kad LB prognozuoja vidutinę metinę infliaciją, o atskirais mėnesiais metinė infliacija gali būti ir dar didesnė. Anot jo, infliacijos pikas turėtų būti pasiektas vasarą.

Anot LB vadovo, maisto kainos pernai vidutiniškai augo 5,4 proc. tempu, šiemet manoma, kad augimas bus šiek tiek nuosaikesnis, bet artimas 5 proc. lygiui.

LB teigimu, ekonomikos raidą neigiamai veiks energijos išteklių svyravimai, o augimą skatins didėjančios gyventojų pajamos, investicijos ir vidaus vartojimas.

LB parengė du galimus ekonominės raidos scenarijus. Pagal pagrindinį scenarijų numatoma, kad energijos išteklių tiekimo sutrikimai tęsis iki 2026 metų rudens, o regiono energetikos infrastruktūra papildomos didesnės žalos nepatirs.

Pagal nepalankųjį scenarijų sutrikimai užsitęstų iki šių metų pabaigos, o infrastruktūra patirtų reikšmingą žalą.

Ekonomikos augimo svyravimus labiausiai veikia galimybė atsiimti lėšas iš antrosios pensijų kaupimo pakopos fondų. Tai šiemet turėtų lemti gerokai didesnį privatųjį vartojimą, tačiau 2027 metais jo augimas gerokai susitrauks, nes didžioji dalis atsiimtų lėšų jau bus išleista.

Prie ekonomikos augimo šiemet prisidės ir labai didėsiančios valdžios investicijos, tiek susijusios su gynyba, tiek su kitomis reikmėmis.

Užsienio paklausa, pernai augusi iš dalies dėl suintensyvėjusio atsargų kaupimo prieš įsigaliojant didesniems muitų tarifams, 2026 metais turėtų didėti lėčiau ir riboti eksporto plėtrą.

Anot LB, darbo rinkos padėtis tebėra palanki darbuotojams, tačiau demografinės tendencijos didina įtampą. Mažėja darbingo amžiaus gyventojų, silpnėja migracijos poveikis, o gyventojų aktyvumo lygis yra pasiekęs aukštą ribą. Dėl to užimtųjų skaičius pernai pirmą kartą nuo 2021 metų sumažėjo.

Darbo užmokesčio kilimą ir toliau palaiko darbo jėgos paklausa – laisvų darbo vietų lygis daugelyje veiklų viršija ilgalaikį vidurkį. Jo augimas šiemet turėtų būti artimas 8 proc., o vėlesniais metais – apie 7 proc.