G. Nausėda: Europa ras kelią prisiimti naują, ambicingesnį ir aktyvesnį vaidmenį pasaulyje

„Europa turės prisitaikyti prie to, kad JAV nebenori prisiimti visos mūsų gynybos naštos. Vašingtone vyraujančios nuostatos akivaizdžiai keičiasi, todėl būtinas Europos atsakas“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

Taip jis kalbėjo trečiadienį vykusiame Bundestago CSU – Krikščionių socialinės sąjungos – frakcijos susitikime Berlyne.

Prezidentas pabrėžė tikintis, kad Europa ras kelią „prisiimti naują, ambicingesnį ir aktyvesnį vaidmenį pasaulyje“.

„Niekas nėra paskelbęs atviro karo Vakarams, tačiau mes nuolat patiriame agresyvių veikėjų išpuolius. Autoritariniai režimai vis glaudžiau koordinuoja savo veiksmus prieš demokratines visuomenes, taikydami įvairias strategijas, metodus ir priemones. (...) Šių pastangų tikslas – sukurti gerokai tamsesnį, silpnesnį ir mažiau tarpusavyje susaistytą pasaulį“, – teigė G. Nausėda.

Šalies vadovas tikino, kad investicijos į „kietąjį saugumą ir atsparumą tampa strateginiu prioritetu“.

Anot jo, reikia kurti veiksmingą atgrasymą, stiprinti Europos Sąjungą ir kiek įmanoma labiau remti Ukrainą.

G. Nausėda pabrėžė praėjusiais metais NATO viršūnių susitikime Hagoje pasiekto penkių procentų įsipareigojimo gynybai svarbą.

„Dabar itin svarbu užtikrinti, kad kiekvienas išleistas euras realiai didintų pajėgumus – nuo šaudmenų ir oro gynybos iki kibernetinės apsaugos ir civilinės parengties. Kiekviena pastanga yra svarbi, jei ji prisideda prie bendro tikslo – veiksmingos gynybos ir atgrasymo“, – sakė jis.

Prezidentas taip pat akcentavo ir Rusijos bei Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvos ir NATO saugumui.

„Matėme, kaip Rusija, veikdama kartu su savo bendrininke Baltarusija, taikė įvairias vadinamąsias „pilkosios zonos“ taktikas: nuo dirbtinai sukeltos nelegalios migracijos, bepiločių orlaivių ir balionų įsiveržimų į mūsų oro erdvę, GPS signalų slopinimo, smulkių teroristinių išpuolių iki povandeninės infrastruktūros Baltijos jūroje pažeidimų“, – aiškino šalies vadovas.

Pabrėždamas Rusijos keliamą grėsmę Aljansui, Gitanas Nausėda pabrėžė glaudesnio bendradarbiavimo tarp Europos, Šiaurės Amerikos bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partnerių svarbą.

Be kita ko, G. Nausėda CSU frakcijos susitikime taip pat džiaugėsi Vokietijos sprendimu investuoti į taikos užtikrinimą NATO rytiniame flange, įsipareigojus Lietuvoje dislokuoti šarvuotąją brigadą „Lietuva“.

„Mes niekada nepamiršime Vokietijos sprendimo investuoti į taikos užtikrinimą NATO rytiniame flange. Tai skatina ir Lietuvą toliau nuosekliai didinti gynybos finansavimą – šiemet jis viršys 5 procentus bendrojo vidaus produkto“, – teigė jis.

BNS rašė, kad Berlynas planuoja brigadą Lietuvoje dislokuoti iki 2027 metų pabaigos.

Kaip pirmadienį LRT radijui teigė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė, pasiruošimas priimti vokiečius karius vykdomas pagal numatytą planą.

Vokietijos brigadai Lietuvoje įsikurti svarbiausios yra Rūdninkų karinio miestelio statybos.

Krašto apsaugos ministerija šių metų pradžioje žada pasirašyti sutartis su rangovais dėl antrojo ir paskutinio miestelio statybų etapo.

Ketvirtadienį G. Nausėda susitiks su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu (Frydrichu Mercu), su kuriuo aptars dvišalius bendradarbiavimo klausimus, ypač progresą dėl Vokietijos brigados įsikūrimo Lietuvoje ir NATO rytinio flango gynybos stiprinimą.