Finansinė piramidė Lietuvoje: policija įspėja apie naują investicinę apgaulę

Policijos pareigūnai pastebi, kad finansiniai sukčiai vis dažniau veikia per socialinius tinklus, įtaigiai komunikuoja apie tariamas investavimo galimybes ir pasitelkia žinomų žmonių ar pažįstamų „rekomendacijas“. Skleidžiamos sėkmės istorijos sukuria patikimumo įspūdį, tačiau tai tik manipuliacija.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Aleksėj Gubenko pabrėžia, kad šios schemos yra klastingos, nes remiasi iš pažiūros logišku investavimo modeliu, tačiau jų tikslas – išvilioti pinigus:

„Ši sukčiavimo forma klastinga – atrodo patikima, remiasi tariama investavimo logika, pasitelkia socialinius tinklus ir draugų rekomendacijas. Tačiau realybėje tai iliuzija, kuri visada baigiasi finansiniais nuostoliais.“

Ponzi tipo sistema paremta paprastu, tačiau pavojingu principu: pirmiesiems „investuotojams“ grąža mokama ne iš realios veiklos, o iš vėliau prisijungusių žmonių pinigų. Tokia sistema gali veikti tik tol, kol pritraukiami nauji „investuotojai“. Vos tik pinigų srautas nutrūksta – sistema subyra, palikdama dalyvius be investuotų lėšų.
Anot A. Gubenko, pagrindiniai sukčių įrankiai – greitos grąžos pažadai, spaudimas priimti sprendimus, tariamos pažįstamų rekomendacijos bei įtikinami socialinių tinklų įrašai. Vienas iš naujausių pavyzdžių – kriptovaliutų birža, prisistačiusi kaip „Lwex“, kuri veikė Ponzi principu ir išviliojo lėšas iš Lietuvos gyventojų.

Reaguodami į augančius sukčiavimo mastus, Kauno apskrities pareigūnai inicijavo socialinę-prevencinę akciją „NE(pasi)DUOK“ – tai kvietimas nepasiduoti iliuzijai ir neduoti sukčiams. Policija lankosi įvairiose viešose vietose, bendrauja su gyventojais, dalinasi tikromis istorijomis ir primena apie kritinio mąstymo svarbą.
Šios iniciatyvos tikslas – įgalinti žmones atpažinti sukčiavimo schemas, išmokyti atsargumo ir paskatinti diskusiją apie finansinių sprendimų saugumą.

Policija ragina gyventojus būti budrius ir prieš priimant bet kokį finansinį sprendimą – pasitikrinti informaciją bei pasitarti su artimaisiais ar specialistais. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl investicinio pasiūlymo – tai jau signalas stabtelėti.
„Net ir mažiausia abejonė turėtų tapti stabdžiu, o ne paskata rizikuoti. Šiandien pastebime, kad svarbu „trade’inti“, o koks tai iš tiesų mechanizmas – nebeįdomu“, – sako A. Gubenko.