Probacijos tarnyba (ELTA nuotr.)
Didelė atsakomybė, mažas atlyginimas – šaltiniai probacijos tarnyboje prakalbo apie problemas
Lietuvoje probacijos tarnyba yra atsakinga už nuteistųjų resocializaciją ir priežiūrą lygtinio paleidimo metu. Nors tarnybos misija kilni, portalo „Kas vyksta Kaune” šaltiniai pasakoja, jog realybė probacijos tarnybos viduje ne visada atitinka šią gražią misiją – neapsikentę nelengvų darbo sąlygų ir prastų atlyginimų, darbą kasmet palieka vis daugiau pareigūnų.
Teisingumo ministerijai pavaldi probacijos tarnyba šiuo metu prižiūri daugiau kaip 15 tūkst. žmonių, kuriems teismas už įvykdytas nusikalstamas veikas skyrė alternatyvias laisvės atėmimui bausmes.
Didelė dalis probacijos tarnybos klientų yra asmenys, kuriems buvo pritaikytas lygtinis paleidimas. Baudžiamasis kodeksas ir probacijos įstatymas reglamentuoja, jog lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus dalį bausmės – pavyzdžiui, atlikus pusę bausmės laiko už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Kreipimąsi dėl lygtinio paleidimo taikymo gali inicijuoti pats nuteistasis, jo gynėjas ar pataisos įstaiga – tuomet nuteistojo elgesį vertina įkalinimo įstaigoje veikianti Lygtinio paleidimo komisija.
Tiesa, probacijos tarnyba yra atsakinga ir už kitas funkcijas. Pavyzdžiui, nors viešieji darbai teismo gali būti skiriami kaip bausmė, probacijos tarnyba yra atsakinga už jų vykdymą ir kontroliavimą. Taip pat intensyvi priežiūra gali būti nustatoma ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir teismo, kaip kardomoji priemonė. Tuomet už intensyvios priežiūros užtikrinimą atsakinga policija.
Taigi, probacijos tarnybos atsakomybės ribos yra kur kas platesnės, nei iš pradžių gali pasirodyti. Nors probacijos institucija atlieka ypatingai svarbų darbą grąžinant nuteistuosius į visuomenę, probacijos tarnyboje pareigūnu dirbantis Juozas (tikras vardas redakcijai žinomas) tvirtina, jog įstaigoje pastebi nemažai įsisenėjusių problemų.
Juozas pasakoja, jog probacijos tarnyboje dirba keletą metų, viename iš didmiesčių. Tad pašnekovas pabrėžia, jog nėra ilgametis darbuotojas, tačiau pažįsta ir tokių.
Anot darbuotojo, probacijos tarnyboje gana įprasta bendradarbiauti su kitomis institucijomis, ypač kalėjimų tarnyba. Mat abi institucijos dažnai dirba su tais pačiais žmonėmis – laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys vėliau pereina iš kalėjimų sistemos į probacijos.
Čia ir prasideda pirmosios problemos – anot Juozo, pastebimas vangumas, mėtymasis atsakomybėmis.
„Kartais būna taškų, kur atrodo, jog kaip ir suinteresuoti specialistai dirbti kartu, bet kaip kada, kaip kieno nuotaika. Jeigu turi sukūręs asmenį santykį – atsilieps, kiti ignoruos, neatsiliepinės, permes atsakomybes, sakys „čia ne mano kompetencija, čia tavo kompetencija“, – teigia Juozas.
Pasak Juozo, tarp institucijų dažnai bendraujama biurokratiškai, vengiant žmogiško kontakto. Vienas paklausimas iš probacijos tarnybos iki kalėjimų tarnybos gali keliauti ir kelias savaites, mat paprastai tiesiogiai susisiekti nepavyksta – tenka kreiptis į savo viršininką, užklausas registruoti ir siųsti per dokumentų valdymo sistemą.
Nors bendravimas pirmiausia stringa tarp pareigūnų, vangumas atsiliepia ir darbuotojams. Pavyzdžiui, probacijos tarnybos atveju užstrigęs bendravimas gali lemti, ar bus įtraukta daugiau bendruomenės atstovų į bausmės vykdymą.
Anot pašnekovo, komunikacija vangiai vyksta ne tik tarp institucijų, bet ir probacijos tarnybos viduje.
„Požiūris į darbuotojus ne visada yra pagarbus – kai kurie žmonės probacijos viduje savo darbuotojus dūcheliais laiko. Aš dėl to kaltinu pareigūnišką hierarchiją, yra nesiskaitymo su kolegomis, ypač kai jie yra žemesnio rango. Negaliu sakyti, kad tai masinė problema, bet tai yra tekę pastebėti“, – sako Juozas.
Nors daugelyje profesijų į naujokus žiūrima kiek atsargiai, pasak Juozo, probacijos tarnyboje dėl nusistovėjusių darbo santykių ir esamos hierarchijos, dažnai nutinka atvirkščiai.
„Ilgamečius gal labiausiai ir engia, bent taip kartais iš šono atrodo. Pavyzdžiui, kai probacijos tarnyboje keičiasi tvarkos, tavo kolega, kuris dabar pareigomis tau lygus, kažkada galėjo būti tavo viršininku. Ypač tarp ilgamečių darbuotojų būna visokių dramų, ne visiškai korektiško kalbėjimo“, – teigia pašnekovas.
Atlyginimai – nekonkurencingi
Anot Juozo, sunku tiksliai įvardyti, kodėl sistemoje yra tiek daug vangumo ir mėtymosi atsakomybėmis, tačiau vienas iš paaiškinimų galėtų būti nekonkurencingi atlyginimai probacijos tarnyboje.
Nors ilgamečiai darbuotojai pasakoja, esą dabar probacijos tarnyboje gyvena „aukso amžiuje“, tačiau atlyginimai probacijos tarnyboje išlieka vieni mažiausių, lyginant su daugeliu viešojo sektoriaus darbuotojų.
Apie darbo užmokestį probacijos tarnyba viešai skelbia savo internetiniame puslapyje. Vidutinis specialistų darbo užmokestis 2025 m. I ketvirtyje siekė 1860 eurų prieš mokesčius, II ketvirtį siekė 2021 eurus, III ketvirtį – 2104 eurus. Atskaičiavus mokesčius, specialistai galėtų tikėtis apie 1,2-1,3 tūkst. eurų „į rankas“.
Visgi, tai yra vidutinis darbo užmokestis, tad tik įsidarbinę jauni specialistai gali uždirbti ir dar mažiau.
Lietuvos probacijos tarnybos patarėja Simona Banėnienė portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė, jog pareigūnų darbo užmokestį sudaro keturios dalys: pareiginė alga, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, priemokos ir mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą.
Priemokos gali būti mokamos už papildomų užduočių atlikimą, kito pareigūno pavadavimą, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir t.t.
Portalo žurnalistas probacijos tarnybos paprašė įvertinti, ar probacijos tarnybos siūlymai yra konkurencingi, lyginant su kitiems statutiniams pareigūnams (kalėjimų tarnyboje, policijoje) siūlomais atlyginimais.
Pateiktuose atsakymuose probacijos tarnybos atstovė pabrėžė, jog atlyginimai probacijos tarnyboje nuolat auga, tačiau palyginimų su kitų statutinių pareigūnų atlyginimais vengė.
„Dėl skirtingose statutinėse įstaigose dirbančių pareigūnų tarnybos specifikos, netikslinga lyginti atlyginimų dydžių konkurencingumo požiūriu, tačiau Probacijos tarnybos prioritetas – nuoseklus atlyginimo augimas.
Tarnyba siūlo aukštesnius nei minimalius pareiginės algos koeficientus, nustatytus Vidaus tarnybos statute. Atlyginimai Probacijos tarnybos pareigūnams nuosekliai didėja panašiai kaip ir kitiems pareigūnams. Taip pat paminėtina, kad 2026 m. planuojama padidinti statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio fondą 7 proc. pagal Seime svarstomą Vidaus tarnybos statuto projektą, kuriame be kita ko, numatoma mokėti pareigūnams kompensaciją už ilgalaikę tarnybos trukmę (300 eurų)“, – nurodė S. Banėnienė.
Juozo teigimu, papildomų darbų būna beveik visuomet, visgi, kaip tiksliai skaičiuojami atlyginimai, supranta tikrai ne visi darbuotojai.
„[pakeitus įstatymus] Leidžiama sutaupytus pinigus išleisti ant algų, jei yra atlikta papildomų darbų, o jų faktiškai visada būna atliekama. Kartais gruodžio mėnesį gauni papildomą 100 eurų, čia toks wow būna, labai faina ir smagu“, – juokauja probacijos tarnybos pareigūnas.
Šaltinio teigimu, siūlomi atlyginimai nėra pakankami, norint pritraukti naujus specialistus, o ir esamus specialistus išlaikyti sunku. Tad anot Juozo, šiuo metu probacijos tarnyboje jaučiamas darbuotojų trūkumas, darbą palieka daugiau žmonių, nei yra įdarbinama.
Probacijos tarnybos patarėja S. Banėnienė nurodė, jog šiuo metu tarnyboje dirba 367 darbuotojai, 2025 m. buvo atleisti 29 pareigūnai, į darbą priimti 10 pareigūnų. Daugiausiai probacijos pareigūnų dirba Vilniaus ir Kauno apskrityse, mažiausiai – Tauragės, Alytaus apskrityse.
„Esu girdėjęs, kad ypač daug pareigūnų darbą palieka Vilniuje. Matomai Vilniuje brangiau gyventi, o ir karjeros galimybės probacijos tarnyboje nėra didelės“, – pabrėžia Juozas.
Anot Juozo, sistemą palikę probacijos tarnybos pareigūnai dažnai įsidarbina policijoje, kalėjimų tarnyboje. Kai kurie buvę pareigūnai įsidarbina Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje (FNTT), kiti renkasi visai kitus darbus, ar bando kurti savus verslus.
Visgi nemažai probacijos tarnybos pareigūnų link darbo policijoje pasuka ir dėl policijoje mokamos valstybinės pensijos už tarnybą. Ši pensija mokama šalia valstybinės socialinio draudimo pensijos, ištarnavus ne mažiau kaip 25 metus policijos sistemoje.
„Nėra ta pensija didelė, bet dauguma tęsia darbą ir gauna pensiją, taip prisiduria. Daugeliui yra tikslas išdirbti tą metų tikslą ir chebra kankinasi. Jie jaučiasi lyg įkalinti – lyg ir norėtų išeiti, bet retas apsisprendžia ir realiai išeina. Retai išeina į privatų verslą ar kitokią tarnybą“, – pasakoja Juozas.
Policijos departamento nuotr.
Prižiūri po keliasdešimt asmenų
Nors atlyginimai nedžiugina, tačiau probacijos tarnybos pareigūnų darbo krūvis – nemažas, ypač didžiuosiuose miestuose. Probacijos tarnyboje dirbančio Juozo teigimu, prie darbo krūvio prisideda ir vadovybė, mat ji siekia, kad būtų tobulinamos visos sritys vienu metu. Tuomet pareigūnams tenka dirbti ne tik prie vadinamųjų „bylų“, bet ir susitikinėti su nevyriausybinėmis organizacijomis.
„Dažnai situacijose būna ir vaiko teisės įsimaišiusios, kitos institucijos, dirbančios su nepilnamečiais ir vaikais, priklausomybių centrai, policija ir t.t. Skatinama, kad jie kuo daugiau eitų, kalbėtų, darytų“, – teigia Juozas.
Esama ir absurdiško darbo apraiškų. Pavyzdžiui, kitaip nei kalėjimų tarnyba, probacijos tarnyba neturi komunikacijos skyriaus, už komunikaciją atsakinga viena patarėja. Tad į kiekvieno pareigūno metinius planus buvo įtrauktas viešinimas apie darbą probacijos tarnyboje.
„Jie išspręsdavo šitą problemą taip – postindavo savo feisbuke, ką veikia su savo kolegomis. Kvepia visišku absurdu“, – juokiasi probacijos tarnybos darbuotojas.
Anot Juozo, kiekvienam pareigūnui numatoma prižiūrėti apie 35 bylas – viena byla yra lygi vienam asmeniui, kuriam numatytas lygtinis paleidimas, viešieji darbai ar kitos funkcijos.
Visgi darbo krūvis itin skiriasi, nes Vilniuje yra žmonių, kurie dirba ir su 50 bylų vienu metu. Mažesniuose miestuose pareigūnas gali dirbti ir su 16-20 bylų.
Probacijos tarnybos patarėja S. Banėnienė nurodė, jog vidutiniškai probacijos pareigūnas dirba su 25-35 prižiūrimaisiais asmenimis.
Tačiau spręsti vien pagal bylų skaičių nėra teisinga, mat bylos gali būti itin skirtingos.
„Viena yra lygtinis paleidimas, bet probacijos tarnyba atsakinga ir už viešųjų darbų vykdymą – tada turėsi kartais nuvažiuoti ir patikrinti, ar jie ten kažką dirba, ties tuo ir baigiasi. Arba yra baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas nevairuoti transporto priemonės ir lankyti programą. Tada su tuo žmogumi daug to kontakto nėra – pasiskambini ir pasiklausi, gyvai susitinki gal kartą per mėnesį. Bet gali būti ir labai intensyvu, kur kiekvieną savaitę turi susitikti. Girdėjau, kad probacijos tarnyba darbo krūvį skaičiuos valandomis, o ne bylomis“, – teigia pašnekovas.
Paprastai lygtinio paleidimo komisijai pritaikius lygtinį paleidimą, intensyviausi būna pirmi trys mėnesiai, mat tuomet taikoma intensyvi priežiūra, prižiūrimas asmuo tuo metu turi dėvėti apykoję. Jei asmuo nenusižengia ir vykdo įsipareigojimus, tuomet numatomi švelnesni ribojimai, pavyzdžiui, lankyti smurtinio elgesio keitimo programą, palaikyti kontaktą su probacijos tarnyba ir pan.
Elektrinė apykojė (P. Peleckio, BNS nuotr.)
Dažniausiai probacijos tarnybos pareigūno darbas apsiriboja priežiūra, tačiau kai kada nuteistuosius reikia nukreipti kitų specialistų link – pavyzdžiui, jei prireikia psichologinės pagalbos. Anot pašnekovo, probacijos tarnyboje Vilniuje ar Kaune dirba keli psichologai, kai kurie probacijos tarnybos skyriai turi ir socialinius darbuotojus, kurie gali kreiptis į savivaldybę ir bandyti derinti laikiną apgyvendinimą, ar atliepti kitus poreikius.
Pasak Juozo, tarnyboje yra sudėti algoritmai, ką daryti kiekvienu atveju, tačiau daug nulemia ir turimos pažintys, bei elementarus žmogiškumas.
„Paprastai pareigūno darbas paprastai nėra padėti susitvarkyti dokumentus, bet aišku, visko būna. Jei kokiame mažame miestelyje dirba vienas žmogus, o bylų nedaug, (...) žmogiška padėti kitam. Yra buvę atvejų, kai pareigūnas autobuso bilietą pirko kitam žmogui“, – patirtimi dalijasi pareigūnas.
Nors probacijos tarnybos pareigūnai dirba su keliasdešimt nuteistųjų vienu metu, visos bylos yra popierinės. Tai kelia daug problemų, kai pareigūnams reikia kraustytis į kitą miestą, tačiau popierinės bylos kelia bėdas ir vadovybei.
„Kyla bėdų, kai tarkime sudarinėja strateginius planus ir prireikia skaičių. Tuos skaičius arba traukia iš šiknos, arba jei reikia skaičių kažkokiems pjūviams, kažkas turi ranka jas pildyti, lenteles žymėti“, – pabrėžia Juozas.
Daugelis nuteistųjų – geranoriški
Juozas sako, jog nors darbas neretai vargina, su pačiais nuteistaisiais dažniausiai nekyla problemų, o ir daugelis nuteistųjų pakankamai teigiamai atsiliepia apie probacijos tarnybos pareigūnus.
„Kalbant apie nuteistuosius, dalis žmonių yra visiškai normalūs. Ypač kalbant apie tarkime žmones, nuteistus dėl nusikaltimų susijusių su narkotikais – jie visiškai normalūs, bendrauji kaip su bet kokiu kitu žmogumi, pagarbiai, noriai bendradarbiauja. Bet yra ir žmonių, kurie nėra labai motyvuoti – jie sako ai, nenoriu pagalbos. Pavyzdžiui, jie kalėjime praleido kad ir 15 metų – sako, čia pas draugą nakvosiu, man nereikia pagalbos. Ir negali priversti žmogaus tikėti, kad jam reikia pagalbos, o jo draugas gal ir ne pats patikimiausias“, – patirtimi dalijasi Juozas.
„Bet manau, jog probacijos pareigūnai stengiasi padėti – visi jie praeina motyvacinio interviu mokymus, kad sugebėtų pamotyvuoti žmogų, kokį kelią pasirinkti. Didžioji dalis tikrai stengiasi, probacijoje dirba truputį kitokio požiūrio žmonės nei kalėjimų tarnyboje. Tik ten, kur sena gvardija, labai jaučiasi kitoks požiūris. Manau, kad [požiūris] į gerą keičiasi“, – priduria pašnekovas.
Skurdas, benamystė / L. Balandžio, BNS nuotr.
Kai kada nuteistieji pažeidžia nustatytas probacijos sąlygas – tuomet lygtinio paleidimo sąlygos yra sugriežtinamos, arba asmuo grąžinamas į įkalinimo įstaigą. Žiniasklaidoje neretai nuskamba atvejai, kuomet žiauriai nusikalsta tik iš įkalinimo įstaigų išėję, ar lygtinio paleidimo bausmes atliekantys asmenys. Pavyzdžiui, praėjusių metų balandį žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo atvejis Klaipėdoje, kuomet teismo recidyvistu pripažintas Vidmantas Judeikis tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos išžagino nepilnametę merginą.
Visgi anot Juozo, daugelis lygtinio paleidimo taisyklių pažeidimų atvejų nėra susiję su smurtu. Be to, probacijos tarnyboje laikytina, jog žmogaus progresas nebūtinai yra linijinis.
„Būna ir žingsnių atgal, bet galbūt padaro ne tokį žiaurų nusikaltimą. Pavyzdžiui, jei asmuo vieną kartą nužudė kažką, o dabar paleidus tik apvogė. Tai žiūrint iš kokio taško pasižiūrėsi, nors aš su tuo esu linkęs sutikti“, – teigia Juozas.
Pagal anksčiau galiojusią tvarką, probacijos tarnyba į teismus turėdavo kreiptis ir dėl menkiausio administracinio pažeidimo, užfiksuoto lygtinio paleidimo metu.
Pasitaikydavo atvejų, jog į teismą probacijos tarnyba kreipdavosi todėl, nes prižiūrimas asmuo nesumokėjo už viešojo transporto bilietėlį. Anot Juozo, dabar probacijos tarnyba nusižengimus vertina lanksčiau.
„Vienu metu teismai pradėjo mums sakyti – „kas čia per nesąmonė, kodėl jūs kreipiatės su tokiais teikimais pas mus, tai labai neproporcinga“. Atsirado praktika, kad jeigu fiksuojamas toks pažeidimas, kur galėtų kilti diskusija, ar tikrai tikslinga kreiptis į teismą, tai [probacijos tarnyboje] apsitariama, bandoma įspėti, sugriežtinti, bet ne iš karto nurašyti žmogų ir naikinti lygtinį paleidimą“, – liudija probacijos tarnybos pareigūnas.
Daugybė taisyklių, bet darbas – saugus
Nors probacijos tarnybos pareigūnams tenka dirbti ir su smurtiniu elgesiu pasižyminčiais klientais, išpuoliai prieš pareigūnus yra itin reti.
Savo darbo praktikoje, Juozas neprisiminė nei vieno tokio atvejo, kai pavyzdžiui, smurtas prieš policijos pareigūnus ar kalėjimų prižiūrėtojus, yra pakankamai dažnas.
„Kalėjimuose yra daug daugiau įtampos, žmonės yra uždaryti, kyla dramos, kalėjimuose jie sugrūsti gyvena – barake būna ir po 15 kalinių gyvena. Čia kai žmonės laisvėje, gali prasibėgioti, jei kažkas nepatinka, pabendrauti su šeimos nariais, turi darbus, mažiau tos įtampos“, – teigia pašnekovas.
Anot Juozo, probacijos pareigūnams numatoma gausybė taisyklių, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, kada naudoti tazerį. Numatomos ir apsaugos priemonės, tačiau jų dažniausiai neprireikia.
„Kai važiuoji į patikrinimą, niekad vienas negali važiuoti, visada važiuoji dviese, ar poroje. Turi tazerius, pipirinių dujų. Bet specialaus darbo algoritmo, dirbant su smurtinę praeitį turinčiais nuteistaisiais, jo nėra.
Šiaip geriausias probacijos tarnybos pareigūno ginklas yra kalbėjimas – bandymas suprasti, būti maloniu. Dažniausiai tuo pačiu ir atsakoma, nėra didesnių baimių. Yra tekę girdėti istorijų, jog kai kurie žmonės būna nemalonūs, piktybiški, nenori su tavimi bendrauti, o tu su jais privalai bendrauti. Tokių irgi yra, bet tai vienetai“, – teigia Juozas.
Skandalai nuaidėjo iki probacijos tarnybos
Kadangi probacijos tarnyba ir LKT yra ypač susijusi, LKT vidaus įtampos jaučiamos ir probacijos tarnyboje. Primename, jog šiemet buvęs Teisingumo ministras Rimantas Mockus nusprendė panaikinti kanclerės pareigas Kalėjimų tarnyboje, tad buvusi kanclerė Ligita Valalytė buvo atleista.
Be to, šiemet daug iečių buvo sulaužyta dėl LKT vadovo Mindaugo Kairiu atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų – jų metų buvo nustatyta galimų pažeidimų: interesų konflikto nevaldymas, tarnybinio automobilio naudojimas, procedūriniai pažeidimai.
Vyriausybė jam skyrė griežtą papeikimą, o teisingumo ministras pasiūlė atleist M. Kairį iš pareigų. M. Kairys savo ruožtu teigė, kad tai – politinis spaudimas, teismui yra pateikęs du skundus dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kurio metu siekiama nustatyti, ar M. Kairiui buvo daromas neteisėtas poveikis.
Anot Juozo, apie įtampas dėl klibinamos M. Kairio kėdės žinojo ir dalis probacijos tarnybos darbuotojų.
„Vienu metu įtampos jautėsi, dėl ko M. Kairį užpuolė buvęs ministras. Buvo sukuriamas įspūdis, kad probacijos tarnybos direktoriui tas pats galioja, jis tą pat darė, bet jo niekas nepuolė. Iš kai kurių kolegų girdžiu, kad M. Kairio puolimas buvo kažkurio viršininko nepasitenkinimas, jis ten subūrė panašiai mąstantį ir M. Kairio nemėgstantį kolektyvą. Lietuva maža, tai ten kažkas kažką pažinojo ministerijoje ir sužaidė (...).
Ką girdžiu iš tų asmenų, kurie labiau pažįsta kalėjimų žmones, ten vyksta daug politinių intrigų, dramų. Jei neklystu, kažkam iš viršininkų pavaduotojų nepatiko gal, nepaskyrė kažko, kas gal patarėju norėjo būti. Tai ir užsišiko“, – teigia šaltinis.
Mindaugas Kairys / G. Skaraitienės / BNS nuotr.
Kaip minėjome anksčiau, ar taikyti lygtinį paleidimą sprendžia Lygtinio paleidimo komisija, ji yra sudaryta LKT direktoriaus įsakymu, o komisijoje visuomet dalyvauja ir probacijos tarnybos atstovas. Juozas teigia, jog pats komisijos veikloje nedalyvavo, tačiau atsiliepimų girdėjo iš kitų probacijos tarnybos darbuotojų. Esą didžiausia problema, jog komisijos posėdžiuose nedalyvavo asmuo, dėl kurio lygtinio paleidimo sprendžiama.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ pasiteiravo LKT – ar tiesa, jog nuteistieji nedalyvauja komisijos posėdžiuose? Pasirodo, jog taip ir yra, mat pagal įstatymų numatytą tvarką, pareigūnai priimdami sprendimą vadovaujasi nuasmenintomis išvadomis.
„Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantiems nuteistiesiems. Nuteistieji patys nesikreipia į Lygtinio paleidimo komisiją – jų atitiktį nuolat vertina laisvės atėmimo vietų įstaigų administracija, kuri ir teikia informaciją komisijai. Komisija sprendimus priima vadovaudamasi tik nuasmenintomis socialinio tyrimo išvadomis, todėl nuteistųjų dalyvavimas posėdžiuose nėra numatytas“, – teigia Lygtinio paleidimo komisijos pirmininkė Valentina Siliuk.
„Lygtinis paleidimas taikomas tik tiems nuteistiesiems, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus. Sprendimą, ar konkretaus nuteistojo atvejis gali būti svarstomas Lygtinio paleidimo komisijoje, priima ne pats nuteistasis. Jo elgesį, pažangą ir atitiktį reikalavimams nuolat vertina kalėjimų darbuotojai.
Jeigu Lygtinio paleidimo komisija nusprendžia lygtinio paleidimo netaikyti, tuo pačiu metu nustatoma ir kita data, kada šis klausimas bus nagrinėjamas pakartotinai. Pagal įstatymą, šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.
Komisija sprendimus priima vadovaudamasi tik nuasmenintais dokumentais – socialinio tyrimo išvadomis. Komisijos nariai neturi informacijos apie konkretų nuteistąjį, todėl galiojantys teisės aktai nenumato nuteistųjų dalyvavimo Lygtinio paleidimo komisijos posėdžiuose“, – paaiškina LKT.
Video rekomendacijos
Rekomenduojame
Rodyti visus
Populiariausi straipsniai
Loading