Atsako teisininkė: ar po medicininės klaidos, susijusios su nėštumu, teisę į žalos atlyginimą turi ir sutuoktinis?

„Dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų patyriau rimtą sukrėtimą ir netekau nėštumo. Kreipiausi dėl neturtinės žalos atlyginimo. Mano vyras taip pat labai išgyveno – buvo kartu viso proceso metu, rūpinosi manimi, patyrė didelį emocinį stresą. Ar jis taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą?“ – klausimą redakcijai pateikė skaitytoja.

Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ teisininkė Ada Rusteikaitė.

Susipažinus su skaitytojos situacija pažymėtina, kad tokiose bylose labai svarbu atskirti, kieno teisės yra tiesiogiai pažeistos, o kieno patirti išgyvenimai, nors ir realūs, teisiškai vertinami kitaip.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kai sveikatos priežiūros paslaugos suteikiamos netinkamai, o pacientui padaroma žala, teisę į neturtinės žalos atlyginimą supaprastinta tvarka pirmiausia turi pats pacientas. Tai reiškia, kad moteris, kuriai buvo teikiamos medicininės paslaugos ir kurios sveikata buvo sutrikdyta, turi savarankišką teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, nevertinant gydytojų ar gydymo įstaigos kaltės.

Teismai pabrėžia, kad negimęs vaisius pagal galiojančią teisę nėra laikomas savarankišku asmeniu, turinčiu civilinį teisinį subjektiškumą. Dėl to vaisiaus teisės yra ginamos per motiną, kaip per jos kūno neliečiamumą, sveikatą ir gerovę. Tai reiškia, kad patirta žala, susijusi su vaisiaus netektimi, teisiškai laikoma moters patirta žala, o ne atskira vaisiaus ar tėvo žala.

Vis dėlto klausimas dėl vyro ar sutuoktinio teisės į neturtinės žalos atlyginimą yra sudėtingesnis. Pagal specialų Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, gyvo paciento artimieji (įskaitant sutuoktinį) neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą vien dėl to, kad pacientas patyrė sveikatos sutrikdymą. Ši teisė atsiranda artimiesiems tik paciento mirties atveju.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išimtiniais atvejais, remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, artimasis gali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, jeigu įrodo, kad patyrė nepaprastai didelius dvasinius išgyvenimus, kurie peržengia įprastą emocinį reagavimą į artimojo ligą ar sužalojimą.

Tokiais atvejais vertinamos labai konkrečios aplinkybės: sužalojimo sunkumas, ilgalaikės pasekmės paciento sveikatai, artimojo realus įsitraukimas į slaugą, gyvenimo kokybės pasikeitimas, taip pat ryšio intensyvumas tarp paciento ir artimojo. Vien faktas, kad sutuoktinis išgyveno dėl moters patirtos žalos ar vaisiaus netekties, savaime dar nesudaro pagrindo priteisti neturtinę žalą.

Teismai taip pat atkreipia dėmesį į tai, ar žala moters sveikatai buvo laikina, ar sukėlė negrįžtamas pasekmes. Jeigu moters sveikata vėliau atsistato, nepažeidžiama jos reprodukcinė funkcija, o gyvenimo kokybė reikšmingai nenukenčia, dažniausiai laikoma, kad nesusidarė išskirtinė situacija, kuri leistų priteisti neturtinę žalą ir sutuoktiniui.