Atsako advokatė: ar seneliai gali tapti vaiko globėjais, tarp tėvų kilus interesų konfliktui?

„Su vaiko motina esame išsiskyrę, tarp mūsų vyksta ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos, mokymosi ir bendravimo tvarkos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pasiūlė skirti vaiko motinos tėvą globėju, kuris atstovautų vaikui mediacijoje ir teisme. Man kyla abejonių, ar toks asmuo gali būti laikomas nešališku. Ar tai teisėta?“ – klausimą redakcijai pateikė skaitytoja.

Į klausimą atsako advokatų kontoros ADVOCATERA advokatė Raimonda Lazauskienė.

Susipažinus su skaitytojo situacija pažymėtina, kad tokie ginčai šeimos bylose nėra reti, ypač tais atvejais, kai tarp vaiko tėvų kyla ilgalaikiai konfliktai dėl esminių su vaiku susijusių sprendimų. Tokiose situacijose neretai iškyla poreikis skirti ad hoc globėją, kuris atstovautų vaiko interesams atskirai nuo tėvų.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ad hoc globėjas skiriamas tada, kai nustatomas interesų konfliktas tarp vaiko ir jo tėvų arba tarp pačių tėvų, dėl kurio tėvai nebegali tinkamai atstovauti vaiko interesams. Globėjo paskirtis yra užtikrinti, kad sprendžiant ginčus būtų ginami būtent vaiko, o ne vieno iš tėvų interesai.

Teisės aktai nedraudžia ad hoc globėju skirti vaiko giminaičio. Tai reiškia, jog vien aplinkybė, kad siūlomas asmuo yra vaiko močiutė ar kitas artimas giminaitis, savaime neužkerta kelio jam būti paskirtam globėju. Tačiau tai dar nereiškia, kad toks asmuo visais atvejais bus laikomas tinkamu.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad esminis kriterijus, parenkant ir skiriant ad hoc globėją, yra nešališkumas. Tai reiškia, kad globėjas turi būti pajėgus atstovauti vaiko interesams nepriklausomai nuo tėvų pozicijų, asmeninių santykių ar lojalumo vienam iš tėvų.

Teismų praktikoje nurodoma, kad artimas giminystės ryšys su vienu iš konfliktuojančių tėvų gali sukelti pagrįstų abejonių dėl tokio asmens nešališkumo. Tokiais atvejais laikoma, jog egzistuoja galimo šališkumo prezumpcija, kuri turi būti paneigta pateikiant aiškius ir objektyvius duomenis, pagrindžiančius, kad siūlomas asmuo gebės veikti nepriklausomai ir išimtinai vaiko interesais.

Svarbu ir tai, kad pareiga pagrįsti siūlomo ad hoc globėjo nešališkumą tenka ne tam iš tėvų, kuris prieštarauja kandidatūrai, o institucijai ar asmeniui, siūlančiam konkretų kandidatą. Vien tai, kad vaikas pasitiki siūlomu asmeniu ar su juo palaiko gerus emocinius ryšius, savaime nėra pakankamas pagrindas laikyti tokį asmenį nešališku sprendžiant sudėtingus ginčus tarp tėvų.

Ad hoc globėjai paprastai turi būti parenkami iš specialaus galimų ad hoc globėjų sąrašo, kurį sudaro ir nuolat atnaujina vaiko teisių apsaugos institucijos. Šios tvarkos nesilaikymas gali sustiprinti abejones dėl globėjo kandidatūros tinkamumo, ypač nešališkumo aspektu.

Nors vaiko seneliai ar kitas artimas giminaitis tam tikrais atvejais gali būti skiriamas ad hoc globėju, esant tėvų interesų konfliktui toks sprendimas turi būti vertinamas itin atsargiai. Jei egzistuoja pagrįstos abejonės dėl galimo šališkumo, teismas turi teisę ir pareigą atsisakyti tokios kandidatūros ir spręsti dėl nepriklausomo, su tėvais nesusijusio globėjo paskyrimo, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai.